Negyvenama sodyba – tuščias namas, bet ne sąskaita už atliekų tvarkymą
Atliekų tvarkymo rinkliava, kuri turėtų būti aiški ir skaidri, kartais tampa kai kurių gyventojų nepasitenkinimo šaltiniu. Sudėtingas sąskaitų išaiškinimas sukuria nesusipratimų, pykčio ir neaiškumo kupiną situaciją, kurioje paprastas žmogus jaučiasi bejėgis. Vienas iš tokių pavyzdžių – redakciją pasiekusi Tilvikuose gyvenančio Zigmanto istorija. Vyras tikino nesuprantantis, kodėl jis privalo mokėti 10 eurų atliekų rinkliavos už nenaudojamą sodybą, kurioje absoliučiai niekas negyvena. VšĮ „Gargždų švara“ tikina, kad minėti 10 eurų nėra nuleisti iš dangaus – tai pastovioji rinkliavos dalis, kurią, pagal galiojančius nuostatus, privalo mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai, nepaisant, ar turtas yra naudojamas, ar ne.
Moka, bet paslaugos negauna
Į redakciją atėjęs Zigmantas pasakojo, jog prieš porą metų mirus mamai, paveldėjo sodybą Tilvikuose. Pastarojoje esą niekas visą šį laiką negyvena, jokių atliekų nekaupiama, tačiau kažkodėl „Gargždų švarai“ kasmet vis tiek tenka atseikėti po 10 eurų.
„Ten net nėra šiukšlių konteinerių, jokių atliekų nekaupiame. Tai už ką turime mokėti kad ir po tuos 10 eurų? Kad dar leistų kokiu senu baldu iš tos sodybos atsikratyti, tai nieko nesakyčiau. O dabar visiškai jokios paslaugos negauname, bet pinigus mokėti privalome. Kodėl?“ – klausė Tilvikų gyventojas, tą patį klausimą iškėlęs ir atliekų tvarkymu besirūpinančioje „Gargždų švaroje“, tačiau esą aiškaus atsakymo taip ir neišgirdęs. – Kaip kokiam mažai išmanančiam žmogeliui pareiškė, kad tuos 10 eurų suprasčiau, kaip kažkokį administravimo mokestį.“
Zigmantas teigė minėtai įmonei pateikęs specialią pažymą, kad paveldėtoje sodyboje niekas negyvena ir ja niekas nesinaudoja, tačiau vis tiek prievolės mokėti nenusikratęs. „Toliau man siunčia sąskaitas, iš kurių aš nesuprantu, už ką tas 10 eurų mokestis. Būtų įdomu tai sužinoti. Aš, kaip mokėtojas, ko gero, turiu tokią teisę“, – svarstė vyras.
Rinkliavą sudaro 2 dalys
Tilvikiškio istoriją ir jo keliamus klausimus savo ruožtu perdavėme VšĮ „Gargždų švara“, kurios prašėme išsamiai išaiškinti visus rinkliavos niuansus, kad ne tik į redakciją kreipęsis Zigmantas suprastų, už ką moka, bet ir kiti rajono gyventojai, kuriems taip pat galbūt kyla neaiškumų, susijusių su įmokomis už atliekų tvarkymą.
Sulaukusi mūsų užklausos, įmonė nusistebėjo, mat tą pačią dieną, kai Tilvikų kaimo gyventojas lankėsi redakcijoje, jis buvo užėjęs ir į „Gargždų švarą“, kur jam, pasak įstaigos atstovų, buvo suteikta visa rūpima informacija. Tai, kaip patikinta, užfiksuota vadybos darbo vietoje nufilmuotame vaizdo įraše.
Apgailestaudama, kad nepaisant skirto laiko ir pastangų, gyventojas liko nieko nesupratęs, įmonė „Bangai“ dar kartą išsamiai išdėstė visas vietinės rinkliavos ar kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą subtilybes. Priminta, jog nuo 2017 metų Klaipėdos rajono savivaldybėje galioja dvinarė įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis yra privaloma visiems nekilnojamojo turto savininkams, išskyrus tuos, kurių statiniai yra avarinės būklės. Mokestis yra skirtas padengti bendras komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, nepriklausančias nuo atliekų kiekio. Į šias išlaidas įskaičiuojamas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir pusiau požeminių konteinerių priežiūra bei administravimo sąnaudos. Zigmanto atveju, tai ir yra tie 10 eurų, kuriuos jis privalo mokėti kasmet, nepaisant, ar turtas yra naudojamas, ar ne.
Kintamoji dalis priklauso nuo faktinio atliekų kiekio ir apmokestinama už faktiškai suteiktas paslaugas.
Kaip elgtis, jei negyvenate sodyboje?
Gyventojai, kurių nekilnojamasis turtas (išskyrus sodo ar garažo paskirties) yra nenaudojamas bent vienerius metus, gali nemokėti kintamosios rinkliavos dalies. Tam reikia pateikti „Gargždų švarai“ prašymą ir atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad turtas nenaudojamas ir iš jo nebuvo surenkamos atliekos.
Tačiau įmonė atkreipia dėmesį, kad net ir deklaravus, jog sodyba negyvenama, pastovioji 10 eurų mokestinė dalis vis tiek lieka privaloma.
„Vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, išskyrus negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Vietinės rinkliavos kintamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, nustatyta tvarka deklaravę, kad nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienus kalendorinius metus) nebuvo naudojamas ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebuvo surenkamos, taip pat iš šio objekto nebuvo pristatytos atliekos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – aiškina „Gargždų švara“.
Gintarė KARMONIENĖ
