Neįgaliai veiviržėniškei jaukų būstą sukūrė geradariai
Veiviržėniškė Jurgita Kontrimaitė švyti: didžiąsias metų šventes ji sutiko gražiame, jaukiame, patogiame būste. „Daug metų Kalėdų Senelis praeidavo pro šalį, o pernai atvyko sunkvežimiu ir tiek dovanų atvežė. Nebūčiau patikėjusi, jog kada nors taip gyvensiu“, – nuoširdžiai džiaugėsi, rodydama dušo kambarį su sanitariniais mazgais, židinį, kuriame spragsėjo malkos. Į Lietuvos televizijos laidos „Bėdų turgus“ rengėjų inicijuotą paramą įsijungė ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Bendradarbiaujant praėjusių metų pabaigoje buvo įgyvendintas būsto pritaikymo projektas.
Kreipėsi į „Bėdų turgų“
J. Kontrimaitę reikėtų nominuoti už nepaliaujamą optimizmą. Nuo 10 metų užklupta pirmojo tipo cukrinio diabeto, ji kantriai kovoja su sunkia liga. Sulaukusi 35-ojo gimtadienio, Jurgita vaikšto su vaikštyne, jos regėjimas silpsta. Dėl sutrikusios inkstų veiklos jau 6 metus 3 kartus per savaitę važiuoja į kraujo dializes, trunkančias po 4 valandas. Bet Jurgita sako: „Kaip į šventę važiuoju į „Nefridą“, kur visi angelai – ir slaugytojos, ir gydytojai.“
Ji niekuo nesiskundžia, bet kai sykį reikėjo iš uostamiesčio ligoninės grįžti į šaltus, nejaukius, sutrešusiomis grindimis, be sanitarinių mazgų, byrančia krosnimi namus, moteris pasiguodė palatos kaimynei. Neturėdama artimųjų, kaip seseriai bendravardei Jurgitai atvėrė širdį. O šios reakcija buvo žaibiška. Grįžusi iš ligoninės, aplankė Jurgitą Veiviržėnuose ir pasiūlė rašyti laišką Kalėdų Seneliui. Veiviržėniškė spyriojosi, kad neverta, nes Kalėdų Senelis niekada į jos namus neužsukantis. O jį išsiuntus, netrukus sulaukė žurnalistės iš „Bėdų turgaus“ skambučio. Greitai ir pirmoji dovana – plastikiniai langai buvo atvežti. Veiviržėnų seniūnijos vyresnioji specialistė Aldona Dėringienė parengė raštą, kad būstas, kuriame gyvena Jurgita, būtų pritaikytas neįgaliajai.
Netikėti pokyčiai
Rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė kalbėjo, jog vykdant projektą rajono Savivaldybė bendradarbiavo su televizijos laidos „Bėdų turgus“ rengėjais. „Iš sutaupytų socialinių pašalpų 5 285 eurus skyrėme neįgaliojo būstui pritaikyti ir apšiltinti sienas, – pasakojo vedėja. – Nors mūsų pagrindinis tikslas buvo dušo kabina ir tualetas, tačiau griebėmės ir kitų darbų. Savivaldybė skyrė vienkartinę pašalpą – 408 eurus.“ Ogi Jurgita buvo susitaupiusi 320 eurų, kuriuos paskyrė remontui.
Įrengus dušą, tualetą, seniūnijos žmonės remontavo palaikio būsto lubas, šiltino, dažė sienas, keitė grindis, duris. Buvo pastatytas „Vilpros“ židinys. Geradariai daug reikalingų dalykų dovanojo, tačiau statybinių medžiagų dar teko pirkti. Veiviržėniškis verslininkas Albinas Tilvikas padarė nuolaidą.
Darbams vadovavo seniūnės padėjėjas Bernardas Andrijauskas. Pasak Veiviržėnų socialinės darbuotojos Sandros Žemgulienės, žmonės dirbo nuoširdžiai, kaip sau. „Juozas Toliušis atsinešė savo medienos ir įrengė mažą bariuką“, – šypsojosi Jurgita. Dabar ji svajoja apie virtuvinę spintelę stalo įrankiams, lėkštėms. Moteris su meile prisimena jos namuose plušėjusius žmones, po kurių triūso iš esmės pasikeitė jos gyvenimo sąlygos. „Nesitikėjau, kad taip gyvensiu“, – prisipažino ji.
Sielą šildo svetimi
Klaipėdiškė Jurgita pažadėjusi J. Kontrimaitei atvežti naujas užuolaidas. Gerų žmonių netrūksta ir čia. Tvarkytis namuose Jurgitai padeda socialinio darbuotojo padėjėja Janina, kurią ji vadina mama. Pavyzdžiui, ši užkuria židinį, o Jurgita pati pasikūrena.
Paklausus apie mamą, veiviržėniškė atsakė: „Nuo gimimo mane užaugino močiutė ir senelis. Eina antri metai, kai ji amžinybėje.“
„Ar mama girtavo?“ „Aš jos nepažinojau, tai ką galiu sakyti?“ – ištarė Jurgita. Beje, nuosavybės dokumentai sutvarkyti J. Kontrimaitei.
Jurgita turi 18-metę seserį, bet su ja nebendrauja. Ji taip pat serga cukriniu diabetu. Kitų artimųjų nėra, išskyrus tetą Zitą, mirusio dėdės žmoną, kuri pagal savo galimybes jai padeda. Šilumos sulaukianti ir iš kitų svetimųjų. „Prieš Naujuosius man karštų patiekalų, pyragų atnešė mano buvusi auklėtoja Staselė Daugėlienė, gyvenanti kaimynystėje, – gyrėsi Jurgita. – Ir prieš Kūčias paruošusi atnešė maisto, ir savaitgaliais vaišina. Man gera ir tada, kai ji neateina, tačiau būna namuose.“
Jurgitai džiugu, kad pasikeitė jos namai, nors teks grumtis su negaliomis. „Jeigu nebūtų ligų, būtų neįdomu gyventi“, – nusišypsojo Jurgita.
