Neleiskime užželti Baltijos laisvės kelio atminčiai
Trijų tautų žmonės nuo Vilniaus per Rygą iki Talino prieš trisdešimt metų rankomis gyva grandine susijungė išreikšdami Laisvės ir Nepriklausomybės siekį. Kad šis dvasinis kelias neužželtų, turime vieni su kitais bendrauti, kalbėtis, vieni kitus lankyti, rodyti savo kūrybinius ir mokslinius pasiekimus.
Rugpjūčio pradžioje poilsiaudami Latvijos pajūryje, ties Jūrkalne, Baltijos kelio sukakčiai priminti nuo „Visi“ ansamblio sukūrėme miško skulptūrą: žmogaus figūra, iškėlusi rankas, tarp kurių persipynę saulės spinduliai. Šią miško skulptūrą įkasėme ant kauburio ir pavadinome Baltijos kelio motina. Prieš tai sueiliuotą ir pasirašytą palinkėjimą, įdėję į butelį, užkasėme į žemę. Tebus ateities kartoms.
Baltijas Celš, Balti kett,
Baltijos kelias
Ta pati pakrantė,
Tas pats vanduo,
Ta pati saulė
Ir tas pats mėnuo,
Panašiai lemtis
Ištaisė mums guolį,
Buvo vykingai,
Karaliai, turtuoliai,
Buvo Durbės akmuo
Nugulęs į Žalgirio
Pergalės rūmą.
Buvo namai,
Gintaro pilys sudaužytos
Imperatorių noru.
Liko tik amžinas
Laisvės troškimas,
Milijonai širdžių,
Antra tiek rankų ir kojų,
Suplūkusių Baltijos kelią,
Kurį vargu ar kas pakartos.
Po skulptūros pastatymo, jau ore sklandant Baltijos kelio paminėjimo dvasiai, aplankėme Kandavas valsčiaus savivaldybę, kur susitikome su administracijos direktoriumi Egīls Dude. Jis papasakojo apie Kandavas miesto istoriją, kultūrinių įstaigų veiklą. Ši savivaldybė bičiuliuojasi su Šilalės r. savivaldybe. Perdavėme linkėjimus nuo Šilalės kraštiečių draugijos, Žemaitijos regioninės Etninės kultūros globos tarybos. Vėliau teko laimė Kandavas seniūnijoje aplankyti „Indāni“ ekologinį, edukacinį ūkį, kuriame šeimininkauja Signe Ezeriņa. Daug kalbėjome apie sodybos atkūrimo istoriją nuo 1991 m., svečių apsilankymą, auginamus žirgus, kitus gyvūnus. Apie sodyboje rengiamas etnokultūrines, pažintines jaunimo stovyklas, filmų jaunimui kūrimą ir kt.
Kalbant apie kitą Baltijos sesę, atmintyje rikiuojasi kelionės į Tartu, Taliną, koncertai, sutikti žmones, patirti įspūdžiai. Maloniai prisimename 2016 m. Baltikos folkloro festival, kuris sutapo su Rasų-Joninių švente. Buvome nustebę kaip aktyviai estai minėjo šią kalendorinę šventę – kas trečioje pakelės sodyboje ruseno laužai, aidėjo dainos, muzika. Dar neišblėso šių metų gražios akimirkos iš Estijos dailininko Gennadi Lapin surengtos parodos Lietuvos žurnalistų sąjungoje, Vilniuje, kurią organizavo dailininkas, endriejaviškis Kęstutis Šiaulytis. Autoriaus gyvas bendravimas, akvarelės darbų šiaurietiški pustoniai, man regis, taip pat prisideda prie Baltijos kelio gyvasties.
Kaip liaudis kalba: antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi, bet tą dvasinį pakilimą ir ryžtą kelyje į Laisvę verta prisiminti ir apie jį kalbėti. Tais istoriniais 1989 metais įvairių kraštų žmonės organizuotai vyko į savo Baltijos kelio atkarpą. Apie tai galime matyti dokumentinėse nuotraukose ir talkininkų kino ir video reportažuose. Vilniuje Baltijos kelio 25-mečio minėjimo proga 2014 m. teko laimė kartu su LR Seimo ir istorinio kelio senbuvių komanda automobiliais pakartoti Lietuvos kelio atkarpą. Automobilio ekipaže vyko ir garsus Lietuvos metraštininkas Albinas Kentra. Filmavome ir fotografavome nuo Vilniaus iki Saločių išlipant, regis, 46 vietose prie savivaldybių atstovų susibūrimo vietų.
Mieli dvasios bičiuliai prie Baltijos, su gražia atminties švente, nesvarbu, kur ją bešvęstumėte…
Virginijus JOCYS
V. JOCIO eilės
