Nelietuviškas sveikinimas prišaukė priekaištus
Klaipėdos rajono švietimo centras Tarptautinės mokytojų dienos proga telefonu išsiuntinėjo 800 trumpųjų žinučių rajono pedagogams su sveikinimais ir priminimu atvykti į tam skirtą renginį. Bėda ta, kad tekstas buvo parašytas be lietuviškų rašmenų, tad užuot pakėlęs nuotaiką, kai kuriuos nuvylė. Viena pedagogė netylėjo ir pareiškė priekaištus Švietimo centrui, tačiau jai buvo atšauta „Geriau patylėkite“.
Įžvelgė nepagarbą
Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ sulaukė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studento, kraštiečio Dovilo Petkaus laiško „Lietuvybė švietimo centro kišenėje“, kuriame aprašomas šis įvykis.
„Geriau patylėkite“ – štai tokio atsakymo iš Klaipėdos rajono švietimo centro darbuotojo Juliaus Adomkaus sulaukė viena rajono mokytoja, pasipiktinusi, jog mokytojų dienos proga buvo pasveikinta trumpąja žinute be lietuvių kalbos ženklų. Internete netylant juokeliams apie tai, jog švietimo ir mokslo ministrė savo socialinio tinklo paskyroje nesugeba taisyklingai užrašyti frazės „su Rugsėjo pirmąja“ (rašo be a nosinės), panašu, jog tokiu pačiu keliu mina ir Klaipėdos rajonas. Galima padejuoti, kad daug žmonių Lietuvoje nebesistengia rašyti taisyklingai, tačiau kas kitas, jei ne švietimo ir mokslo įstaigos turėtų užsiimti lietuvių kalbos puoselėjimu? Kaip mes galime piktintis gyventojų neraštingumu, jeigu patys švietimo sferos darbuotojai nesivargina taisyklingai suregzti sakinio?
Seime tebevykstant intensyvioms diskusijoms apie tai, ar reikia į lietuvių kalbos abėcėlę įsileisti nelietuviškus „W“, „X“ ir „Q“ rašmenis, Klaipėdos rajone užsimota plačiau – nuspręsta atsisakyti „Š“, „Č“, „Ž“, u ir i ilgųjų bei nosinių raidžių. Klausimas – kam apskritai reikia sveikinti rajono pedagogus jų profesinės šventės proga, jeigu nesugebama (arba neišgalima) atsiųsti žinutės taisyklinga lietuvių kalba? Geriau patylėtų.
Negana to ši, iš pažiūros kasdieniška istorija turi ir kitą „dugną“. Tai – mūsų savivaldybės darbuotojų pagarba rajono gyventojams. Darbuotojų, kaip Juliaus Adomkaus raginimas patylėti yra ne kas kita, o tik dar vienas chrestomatinis pavyzdys to, koks milžiniškas atotrūkis Lietuvoje egzistuoja tarp piliečių ir regioninės valdžios koridorių. Nomenklatūrinis chamiškumas, sumišęs su panieka paprastiems gyventojams, tarpsta klerkų kabinetuose. Tiek Lietuvai, tiek Klaipėdos rajonui yra būtina nauja politinė banga, kuri daugiau nebetrukdytų lietuvybės ir pilietiškumo puoselėjimui. Šiandien valdžios užduotis išlieka aiški – garantuoti, jog švietimo centruose dirbtų kultūringi asmenys su vakarietiško bendravimo įgūdžiais, o ne sovietmečio stiliaus biurokratai“, – „Bangai“ rašo Vilniaus universiteto studentas D. Petkus.
Norėjo sutaupyti
Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė informavo, kad turi duomenų bazę, kurioje yra visų pedagogų kontaktai. Dalis yra parašę sutikimus, kad visada nori gauti priminimus apie įvairius renginius ir pan. „Centro iniciatyva ir šiemet Tarptautinės mokytojų dienos proga buvo išsiųsta 800 trumpųjų žinučių pedagogams, ir tiems, kurių turime sutikimus, ir tiems, kurių neturime. Sulaukėme atsako. Vieni dėkojo ir spaudė ranką. Tačiau visiems neįtiksi. Viena pedagogė iš Plikių ar Ketvergių priekaištavo dėl nelietuviškų rašmenų. Žinoma, ji trumpąją žinutę parašė su lietuviškais rašmenimis, tačiau šiai mokytojai reikėjo išsiųsti tik 1, o mums – 800. Dėl taupymo sumetimų Julius, kuris, beje, kažkada buvo pripažintas lietuviškiausiu internautu, rašė be lietuviškų raidžių“, – aiškino R. Sirutienė.
Žinutes rašęs Švietimo centro metodininkas Julius Adomkus teigė, kad visas trumpąsias žinutes rašęs iš asmeninio mobiliojo telefono. Mat pagal jo asmeninį planą, nors ir yra tam tikri apribojimai, galima išsiųsti nemažai nemokamų trumpųjų žinučių. „Tačiau su lietuviškais rašmenimis telpa kone perpus mažiau simbolių. Tai ne Švietimo centro „išmislas“, čia tokia sistema, kaip ir operatorių kaltė. Todėl buvo pasirinktas tekstas be lietuviškų raidžių“, – kalbėjo J. Adomkus. „Omnitel“ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius „Bangą“ patikino, kad lietuviški rašmenys užima daugiau vietos, tai technologiniai dalykai, todėl jų parašyti galima mažiau.
Pripažino grubiai atsakęs
J. Adomkus priekaištus pareiškusios pedagogės trumposios žinutės sulaukė spalio 5 d. 7.24 val. „Nebuvo nei pasisveikinimo. Parašyta tik tiek: „Lietuvių kalbos puoselėjimo pavyzdys, mokytojo įžeidimas“. Tik atsibudęs net ne viską iškart supratau. Gal ir grubiai atrašiau, kad: „Čia ne kalboje esmė, o žinutės vietos taupyme. Pasidomėkite, o po to aiškinkite apie įžeidinėjimus, geriau patylėkite“. Šiuo atveju tikrai nebuvo tikslas – įžeisti mokytojų, priešingai – norėta juos pasveikinti ir priminti svarbų renginį“, – tvirtino pašnekovas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius visą situaciją įvardijo kaip nemalonų nesusipratimą, plačiau komentuoti nenorėjo. Tik pridūrė, kad norėta kaip geriau, o išėjo kaip visada. Su atitinkamais darbuotojais jis žadėjo aptarti šį įvykį. Pats Švietimo skyriaus vedėjas akcentavo, kad gyvename Lietuvoje, tad turime rašyti lietuviškai: „Visada stengiuosi ir trumpąsias žinutes rašyti lietuviškais rašmenimis.“
