Nemokamas geros nuotaikos abonementas

Nė neabejoju, kad, suskaičiavus dažniausiai pastaruoju metu viešoje informacijoje pasikartojančius žodžius, pirmose gretose išsirikiuotų pandemija, testai, karantinas. Šie daiktavardžiai gal net galėtų pakonkuruoti dėl metų žodžio titulo.

Tokį dar 2017 m. britų leidykla „Harper Collins“ suteikė žodžiui „fake news“ (melagienos). Prie jo populiarumo, neabejojama, prisidėjo metais anksčiau startavusi JAV prezidento rinkimų kampanija. Jos įkarštyje tuometinis kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas bet kokią žiniasklaidos kritiką jo atžvilgiu pavadindavo „fake news“.

Lietuva turi žymiai geresnių pavyzdžių tituluojant žodžius. Prieš dvylika metų surengtame gražiausio lietuviško žodžio konkurse triumfavo žodis „ačiū“. Jis atsikartoja ir tais pačiais metais išrinktoje gražiausioje nacionalinio diktanto frazėje „ačiū, Lietuva“.

Iš tiesų jis gražiai skamba, gražiai atrodo ir kaligrafiškai nugulęs popieriaus lape. Mūsų kasdienę kalbą jis taip pat pagražina. O ar dažnai ją puošiame šiuo jaustuku?

Ne veltui šį retorinį klausimą keliu pandemijos akivaizdoje, kai keičiasi komunikavimo įpročiai, kai tarpusavyje bendraujančiųjų skaičius dažnu atveju susitraukė iki vieno namų ūkio asmenų rato.

Ir tik nemeluokime nei sau, nei kitiems, kad tai nepaveikė mūsų kalbėjimo tono, neapkarpė per dieną išsakytų žodžių skaičiaus ar nesupainiojo paskubomis išbertų sakinių nuotaikų bei prasmių.

Šiame pandemijos kontekste vertėtų prisiminti liaudies išminties liudijimą: „Žodis žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta“. Nereikia ir liaudies išminties, kad įsitikintumėme, jog tasai jautis gali pridaryti nemenkos bėdos santykiams šeimoje, profesinei sėkmei ir net savivertei.

Tą bėdą užsimojo pamatuoti JAV mokslininkai, panaudodami funkcinio magnetinio rezonanso prietaisą. Skamba jis sudėtingai, bet tiria labai paprastus dalykus – kaip mes jaučiamės girdėdami įvairius žodžius. Suskirstė tyrėjai juos į teigiamus ir neigiamus. O ką nustatė, manau, jau galima nuspėti nė nepradėjus skaityti kitos pastraipos.

Žinoma, teigiami žodžiai padidino tyrimo dalyvių savivertę ir pozityvų aplinkinių vertinimą, taip pat paskatino teigiamų veiksmų pasirinkimą. Maža to, girdint teigiamus žodžius, tiriamųjų organizme sumažėjo streso hormono kortizolio koncentracija.

O štai neigiamų žodžių tirada sukėlė priešingą reakciją, kurios padariniai – sutrikęs miegas, susilpnėjęs pasitenkinimas įvairiais gyvenimo malonumais, susvyravusi savivertė. Tokį poveikį, pasirodo, gali turėti vien dažnas neiginio „ne“ kartojimas.

Bandau įsivaizduoti savijautą to, kuris didžiąją dalį dienos girdi tik pozityvius, įkvepiančius, motyvuojančius žodžius. Ir nė vieno „ne“.

Nežinau, kaip jūs, bet aš norėčiau būti tokio mokslininkų bandymo savanoriu. Tai gal pabandom ir be mokslininkų? Dieną, savaitę, mėnesį, žiū – ir visą karantiną. Lyg gavus nemokamą ir neribotą geros nuotaikos abonementą.

Laura SĖLENIENĖ

Žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė