Nesavanaudiška prezidento senjorystė
Gargždiškiui Leonidui Ivanovui šie metai jubiliejiniai: 50 metų prie vairo, 40 – santuokoje ir 10 – automobilių sporto klubo „Žaibas“ trasai Gargžduose. 2002 metais įkurtam klubui vadovaujantis Leonidas darbų nusipurtyti kol kas negali, bet pamažu organizacinių darbų naštą perduoda veikliai klubo valdybai.
Pomėgiui – visas laikas
„Žmona Nijolė laukia, kada daugiau laiko galėsiu skirti namams, tačiau nesinori, kad klubas žlugtų. Labai tikiuosi, jog naujoji valdyba pamažu perims darbų naštą. Nors pasitikiu vyrais, tikrinu visus klubo dokumentus, lankau rėmėjus. Sau, kaip prezidentui, pasilikau veto teisę. Valdybos nariai turi naujų idėjų, tad tikiuosi, kad įsidirbs, neišduos klubo interesų, ir aš daugiau laiko galėsiu skirti šeimai. Gyvenimas negali stovėti vietoje. Klubo veiklą noriu perduoti, kad visiems viskas būtų aišku. Nesu amžinas, nežinau, kada teks padėti šaukštą, – pasakojo automobilių sporto entuziastas, klubo „Žaibas“ įkūrėjas ir prezidentas 66 metų L. Ivanovas. – Vis tebelaukiame, kol Savivaldybė sutvarkys pažadėtus dokumentus, kad galėtume į Gargždų trasą pritraukti ES pinigų, padaryti kartingo trasą, mini žiedą.“
Brangus malonumas
L. Ivanovas pasidžiaugė, jog klubas „Žaibas“ turi ištikimų rėmėjų, be kurių peties nieko nebūtų buvę. „Supranta ir visada palaiko klubo veiklą bendrovės „Hortivita“, „Hidrostatyba“, „Dovilra“, „Trevena“. Šiemet į trasą sudėta jau labai daug eurų. Užklojome asfaltą ant startinės dangos, trasa atitinka Baltijos šalių ir ES čempionatų reikalavimus, galime vykdyti varžybas. Šią vasarą Gargžduose dar laukia naktinis krosas, C lygos respublikinės varžybos ir varžybos Prezidentės taurei laimėti rudenį. Dar būtinai turime šiemet padaryti trasoje stacionarius teisėjų bokštelius“, – nesibaigiančius darbus vardijo Leonidas, pats sugebantis metalą ir virinti, ir tekinti. Servisų paslaugomis nesinaudojantis vyras net 7 sportinius automobilius savo rankomis, kaip pats sako, surezgė.
Klubo prezidentas nepraleidžia nė vienos televizijos laidos apie automobilius, stebi krosus ir, žinoma, „Formulės-1“ varžybas. Tada televizijos pultelis tik jo rankose. Jis skaito techninę literatūrą ir prenumeruoja leidinius, žinoma, apie automobilius.
„Toks pomėgis – bjauriau negu narkotikai, nes nesigydo“, – juokavo Leonidas, pripažindamas, jog pomėgis atima jį iš šeimos ir pinigus iš šeimos biudžeto. Nuo klubo įkūrimo į automobilių sportą visa galva pasinėrė ir sūnus Pavelas, šiuo metu klubo valdybos narys, reikalui esant varžybose pavaduojantis tėvą. Jiedu garaže gali leisti valandų valandas, kartu jau 3 sportines mašinas sukonstravo.
Kol juda – viskas gerai
Visgi galvoje ne vien planai apie varžybas, trasas, automobilius, bet ir svajonė kur nors išvykti pailsėti su žmona. Tačiau pašnekovas greitai svajones nuveja šalin sakydamas, jog gyvena pagal varžybų grafiką, o kelionei neturįs nei laiko, nei galimybių. Mat nėra kam palikti prižiūrėti augintinių haskio Hado ir katino Špygiaus. „Esame pririšti prie namų, gyvename sodininkų bendrijoje „Gargždelė“, tad darbų netrūksta. Visada yra ką veikti, judu ir judu, nesėdžiu sudėjęs kojos ant kojos. Vien malkų paruošti reikia apie 10 kubinių metrų. Pailsėti galiu tik žiemą“, – kalbėjo niekaip nuo klubo darbų negalintis atitrūkti pensininkas.
Šiemet Ivanovai namuose liko vienu du, sūnus išsikėlė į Vilnių, kur gyvena ir dukra Viktorija. Trys anūkai senelius aplankyti atvažiuoja iš sostinės, o senelio pomėgiu besidomintis Rokas – iš Londono. Ten šaknis įleido dukros Janinos šeima.
Leonido pomėgio nuo asmenybės nėjo atskirti. Kad ir ko klausiau, kalba vis pakrypdavo apie automobilius, varžybas, trasą ir garažą. Tokia jo senjorystės prasmė.
