Nešvaistykime maisto!

Prisimenu, kartą, kai man buvo gal 8 metai, svečiavausi pas močiutę Iriną Vilniaus rajone ir jai sėdint prie stalo nukrito ant žemės duonos kąsnis. Močiutė pakėlė, pabučiavo duoną ir įsidėjo į burną. Tada tokio jos elgesio nesupratau.

Praėjusį savaitgalį Gargžduose Jaunimo parke vyko „Obuolio diena“. Gargždiškiai ir miesto svečiai galėjo pasiklausyti koncertų, paragauti burnoje tirpstančių obuolių pyragų ar pasidžiaugti akį traukiančiais paveikslais, sukurtais iš obuolių. Su kolegėmis šventėje laukėme laikraščio prenumeratorių, bendravome su skaitytojais, juos vaišinome savo keptais pyragais ir išvirta obuoliene. Šventė buvo smagi, bet man ramybės vis nedavė viena mintis – obuolių paveikslai labai originalu, bet kur po šventės bus panaudoti šie obuoliai? Ar iš jų bus išspaustos sultys, išvirta gardi obuolienė, o gal jie bus tiesiog išmesti pamiškėje stirnoms? Šventei artėjant į pabaigą, kažkas ant suolelio greta mano kuprinės paliko vienkartinę lėkštutę, kurioje buvo didelis pyrago gabalas, kuris, aišku, nukeliaus į šiukšlių dėžę. Maisto švaistymas – labai didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Remiantis 2021 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktu tyrimu, maistas Lietuvoje švaistomas visose srityse, kol keliauja nuo ūkio iki stalo. Vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų. 21 proc. išmetamo maisto susidaro žemės ūkio sektoriuje, 4 proc. gamybos sektoriuje, 13 proc. prekybos sektoriuje, 1 proc. viešojo maitinimo sektoriuje ir net 61 proc. namų ūkiuose. Vienas gyventojas per metus vidutiniškai iššvaisto 105,7 kg maisto, iš kurio net 86 kg susidaro namų ūkyje. Pagal 2020 m. duomenis, Europos Sąjungoje vidutiniškai vienam gyventojui tenka 127 kg maisto atliekų, o remiantis „Eurostat“ duomenimis Lietuva pagal vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį užima 15 vietą iš 23 duomenis pateikusių ES šalių narių.
Mano 85 metų močiutė Irina dažnai manęs klausdavo, ar aš turiu ką valgyti. Visada ramiu balsu jai atsakydavau, kad taip, mano šaldytuve maisto yra kelioms dienoms, tačiau vieną kartą močiutės pasiteiravau, kodėl ji manęs to taip dažnai klausia. „Anūkėle, tu nežinai, kas yra badas, o aš žinau, todėl noriu, kad tau netektų jo patirti. Net neįsivaizduoji, kaip buvo sunku pasibaigus karui gyventi – maisto nebuvo, aš žolę su miltais maišytą valgyt turėjau, tik kai tėtis karvę nupirko, buvo lengviau, nes šilto pieno atsigerti galėjau“, – papasakojo ji.
Prisimenu, kartą, kai man buvo gal 8 metai, svečiavausi pas močiutę Iriną Vilniaus rajone ir jai sėdint prie stalo nukrito ant žemės duonos kąsnis. Močiutė pakėlė, pabučiavo duoną ir įsidėjo į burną. Tada tokio jos elgesio nesupratau.
Prekybos centruose dažnai atskirose lentynose būna padėti nukainoti maisto produktai ir, tiesą sakant, man labai ilgai buvo gėda juos pirkti. Galvojau, juk galiu pirkti ilgiau galiojantį ir šviežesnį, o kur dar stereotipas, kad nukainotą maistą perka tik sunkiai besiverčiantys žmonės. Bet vieną dieną susimąsčiau, kiek išteklių – žemės, vandens, energijos ir darbo jėgos prireikė pagaminti produktus, kurie atsiduria parduotuvių lentynose, tad numojau ranka ir įsigijau nukainotų sausainių. Po to karto nukainoti maisto produktai mano pirkinių krepšelyje atsiranda itin dažnai. „Maisto bankas“ savo internetinėje svetainėje pasidalijo mane itin nustebinusiais skaičiais: pagaminti vienam kilogramui duonos reikia apie 1 608 l vandens, vienam pomidorui užauginti – 180 l, obuoliui – 70 l vandens. Vienam kilogramui vištienos patiekti reikia 3 900 l, kiaulienos – 4 800 l, jautienos – net 15 500 l vandens.
Maisto švaistymo problemą užsimojo spręsti ir politikai – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su grupe Seimo narių birželį įregistravo sprendimo projektą, kuriame teigiama, kad prekybos centrai turėtų galimybę pratęsti kokybiškų produktų, paženklintų žymeniu „Geriausias iki…“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir pardavinėti juos ilgiau. Šiam sprendimo projektui dar turės pritarti Seimas. O ką galime padaryti mes? Keisti savo įpročius – prieš dėdami 3 pakelius varškės į pirkinių krepšelį, nes dabar šiam produktui akcija, pagalvokite, ar tikrai viską panaudosite gamindami vakarienę ir likutis neatsidurs šiukšlių dėžėje, nes maistą reikia gerbti, kaip ir mūsų motiną Žemę.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
„Bangos“ korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių