• 29 lapkričio, 2021
|

Netrukus – tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“

T. Kosciuškos priesaika Krokuvos Turgaus aikštėje, dailininkas M. Stachowicz (Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum nuosavybė)

Minint 230-ąsias 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (Tarpusavio įžado) priėmimo metines, Valdovų rūmų muziejuje rengiama turininga tarptautinė paroda. Joje bus pristatomi XVIII a. antros pusės Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, parodyta, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai Lietuvoje, kaip keitėsi tautos, Tėvynės samprata.

1791 m. gegužės 3 d. konstitucija (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie)

Apie daugelį tuo metu įvykusių permainų šiandien nesusimąstome ir tai suprantame kaip demokratinės valstybės pagrindą. Tačiau būtent XVIII a. antroje pusėje, vyraujant didžiulei geopolitinei įtampai, įvyko milžiniški pokyčiai: įtvirtinamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimas, suformuojama nepriklausoma teismų sistema, įvykdomos švietimo, vietos savivaldos, valstiečių padėtį lengvinančios reformos, iškeliama idėja, kad tauta, sudaryta iš visų luomų, yra pagrindinė valstybės vientisumo ir suverenumo gynėja.

Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. spalio 20 d. Tarpusavio įžadas (VU bibliotekos nuosavybė)

Tarptautinei parodai „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ Valdovų rūmų muziejus apie 200 eksponatų surinko iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusioje. Iš Varšuvos atvežami Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto autentiški dokumentai. Taip pat bus eksponuojamas unikalus XVIII a. pabaigoje ar pirmaisiais XIX a. metais į lietuvių kalbą išverstas 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos tekstas. Jį parodoje bus galima ir išgirsti. Lankytojams bus pristatomi Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu (1764–1795) įgyvendintų reformų iniciatoriai – svarbiausių valstybininkų portretai, taip pat surinkti įvairūs artefaktai (dokumentai, knygos, atminimo ženklai, meno kūriniai), atspindintys pokyčius valstybės politiniame, socialiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime.

Pasak parodos kuratorės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, ši paroda – pirmasis bandymas Lietuvoje pristatyti spalvingą ir sudėtingą Konstitucijos epochą, pažinti Abiejų Tautų Respublikos pakilimo ir jos sunaikinimo istoriją, skatinantis mokytis iš to meto politikų padarytų klaidų, ieškoti vidinio sutarimo, nepuoselėti iliuzijų dėl užsienio šalių nesavanaudiškos pagalbos, laiku įgyvendinti būtinas permainas visuomenėje ir valstybėje, o svarbiausia – patiems rūpintis savo Tėvynės likimu.

Simboliška, kad Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių išvakarėse, spalio 19 d., Valdovų rūmų muziejuje atidaromą parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda. Jie planuoja dalyvauti parodos atidaryme ir tarti sveikinimo žodį apie bendro paveldo reikšmę ir prasmę mūsų tautų šiandienos gyvenime.

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis (LMA Vrublevskių bibliotekos nuosavybė)

Parodą lydės turininga mokslinių, kultūrinių ir edukacinių renginių programa.

Parodos organizatorius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Parodos bendraorganizatoriai: Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus (Lenkija), Adomo Mickevičiaus institutas (Lenkija)

Parodos partneriai: Lenkijos institutas Vilniuj, Lietuvos ambasada Lenkijos Respublikoje, Lenkijos ambasada Lietuvos Respublikoje.

Valdovų rūmų informacija

Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas su klepsidra (Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum nuosavybė)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių