Pasiruošimas brandos egzaminams – svarbiausia dėti pastangas

Šių metų abiturientų pasiruošimo egzaminams laikotarpis – išties neįprastas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į esamą situaciją, ilgina visų egzaminų trukmę 15 minučių. Šių metų egzaminų sesija prasideda lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu birželio 7 dieną ir baigiasi fizikos egzaminu liepos 2 dieną. „Jaunimo erdvė“ teiraujasi rajono abiturientų, kaip šiems sekasi ruoštis vos už kelių mėnesių prasidėsiančiai egzaminų sesijai.

Atsižvelgia į abiturientus

Egzaminai, palyginti su praėjusiais mokslo metais, prasideda keliomis savaitėmis anksčiau – birželio 7 dieną. Įdomu ir tai, jog tarp itin svarbių lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų yra net 11 dienų atotrūkis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentuoja, jog šis laikas bus skirtas papildomoms konsultacijoms, jog abiturientai kuo geriau pasiruoštų egzaminams.

Pagrindinė egzaminų sesija pasibaigs fizikos egzaminu liepos 2 dieną, o rezultatų tikimasi sulaukti iki liepos 23 dienos. Akcentuojama, jog egzaminų trukmė pailginama 15 minučių, o užduotys nebuvo lengvinamos, nors moksleiviai beveik visus mokslo metus mokėsi nuotoliniu būdu. Išimtis daroma tik gamtos mokslų egzaminuose – bus tikrinamos labiau teorinės žinios.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Jurevičienė informuoja, jog šiais metais rajone brandos egzaminus laiko 176 rajono abiturientai ir 11 eksternų. „Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą pasirinko 161 mokinys ir 1 eksternas, mokyklinį – 15 mokinių. Matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko 142 mokiniai ir 5 eksternai“, – teigia G. Jurevičienė.

Moksleiviai į pailginamą egzaminų laiką žvelgia teigiamai, papildomas laikas tikrai pravers. Gargždų „Vaivorykštės“ abiturientė Gertrūda Žemgulytė tikina, kad būtent paskutinę minutę atsiranda geniali idėja, o laiko jai užrašyti nebėra. „Galų gale tas 15 minučių išnaudosime perrašydami atsakymus ar tikrindamiesi klaidas, tad papildomas laikas išeis tik į naudą“, – pasakoja moksleivė.

Jai antrina ir dvyliktokas A. Butkus: „Žinoma, toks pakeitimas tikrai bus pravartus moksleiviams, turint omenyje, kad mokymosi aplinka ir sąlygos nebuvo pačios tinkamiausios pandemijos laikotarpiu. Mąstant globaliau, papildomas laikas dažnai kuria pretekstą bandymams nusirašinėti, sukčiauti, bet manau, kad retas ras laiko nuobodžiauti egzamino metu.“

Šiek tiek kitokiu kampu į šią idėją žvelgia abiturientė Nida Ruseckaitė, klausianti, kodėl būtent tik 15 minučių. „Tai yra toks trumpas laiko tarpas, jog niekas jo net nepajus. Ir labai abejoju, jog padarys didelę įtaką egzaminams, nebent abiturientai turės keliomis minutėmis ilgiau laiko perrašyti savo darbą̨“, – įžvelgia moksleivė.

Ruošiasi nuosekliai

Kalbinti abiturientai renkasi laikyti 4–6 egzaminus. Pasak G. Žemgulytės, sąrašas gausus, nes nėra tikra, kokiu keliu pasuks. „Mokykloje įgyjamos žinios yra pagrindas, nuo kurio galiu atsispirti“, – neabejoja pašnekovė.

Egzaminams moksleivė ruošiasi nuosekliai, kartojimą susiskirstė temomis. Gertrūda pasakoja, jog griežtos rutinos neturi, bet po pamokų stengiasi pailsėti užsiimdama sportine veikla. „Popietis man skirtas fizikos namų darbams bei kartojimui, vėliau (stengdamasi daryti mokymosi pertraukėles) išeinu pasivaikščioti, o grįžusi likusį laiką sprendžiu matematikos uždavinius“, – dalijasi šešis egzaminus laikysianti G. Žemgulytė.

Štai „Vaivorykštės“ dvyliktokė Emilija Kazlauskaitė pasakoja, jog kasdienės rutinos ruoštis egzaminams susidariusi nėra, tačiau lanko papildomas konsultacijas pas korepetitorius. „Daugiausia laiko skiriu matematikos ir anglų egzaminams. Matematika – įdomiausia pamoka, todėl lengviausiai randu motyvacijos pasimokyti, paspręsti papildomai. Dėl kitų egzaminų jaučiu didelę sąžinės graužatį, bet tiek noro, deja, nėra, o savęs versti daryti kažką per prievartą nelabai gaunasi ir informacija taip galvoje neužsilieka ilgam“, – akcentuoja moksleivė.

Abiturientas A. Butkus teigia, kad ruošdamasis egzaminams stengiasi įsigilinti į jų struktūrą, suprasti, kokių uždavinių galima tikėtis. „Būtent todėl labai svarbu kokybiškai išnagrinėti praėjusių metų VBE užduotis. Plečiu ir kultūrinę patirtį, kuri ypač reikalinga lietuvių ir anglų egzaminuose: skaitau klasikinę grožinę literatūrą, renku istorinio, politinio konteksto medžiagas. Daugiausia dėmesio skiriu tiems dalykams, kuriems jaučiuosi mažiausiai pasiruošęs, tai yra lietuvių kalbos ir informacinių technologijų egzaminams“, – dalijasi moksleivis.

Gimnazistė N. Ruseckaitė pripažįsta, kad egzaminams ruošiasi gana vangiai. „Niekaip nerandu motyvacijos, o versti savęs nenoriu papildomai daryti tai, ką̨ jau kasdien mokykloje darau apie 8 ir daugiau valandų̨, kadangi nenoriu perdegti. Rutinos jokios neturiu, dažniausiai tiesiog sprendžiu praėjusių̨ metų egzaminų ar mokytojų atsiųstus darbus, tačiau tai pavyksta tik tada, kai atsiranda motyvacijos“, – pasakoja abiturientė pridurdama, kad daugiausia laiko skiria fizikai bei matematikai, nes ateitį sieja su tiksliaisiais mokslais.

Pataria perprasti struktūrą

Paklausti, kokių patarimų galėtų duoti bendraamžiams egzaminų pasiruošimo laikotarpiu, abiturientai akcentuoja, kokie svarbūs yra šie paskutiniai mėnesiai. G. Žemgulytė pataria planuoti laiką, išskirti prioritetinius dalykus, kuriems sistemingai ruoštųsi, o į egzaminus ateiti ramiems. „Praktikuojuosi peržiūrėdama ankstesnių metų VBE užduotis, nes taip gali pastebėti dėsningumus ir perprasti klausimų formuluotę“, – priduria Gertrūda.

E. Kazlauskaitė teigia, jog svarbu jungtis į konsultacijas. „Svarbu nebijoti klausti iškilusių klausimų, naudotis paskutinėmis progomis taisyti senas spragas ir sutelkti visas jėgas į likusius paskutinius mėnesius, kad ramia sąžine pasibaigus egzaminams galėtume džiaugtis savo rezultatais ir pasakyti sau: ,,Aš padariau viską, ką galėjau“, – skatina Emilija.

A. Butkus akcentuoja, jog vienos bendros pasiruošimo egzaminams technikos nėra, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių: ar siekiama tik išlaikyti egzaminą, ar gauti aukštą įvertinimą. „Abiturientams norėčiau palinkėti drąsos – dažnai nesuprantamos temos, klausimai gąsdina ir pradedama vengti nemėgstamų užduočių, tačiau tikrai pabandžius nuoširdžiai panagrinėti spragas tas suvokimas gali būti sėkmingai pasiektas. Taigi, bandymas užsiauginti truputį „skūros“ ir „perlipti save“ išsiaiškinant svarbius dalykus ne tik padės praturtinti akademines žinias, bet ir įgauti pasitikėjimo savimi. Bandykit“, – linki Antanas.

N. Ruseckaitė pataria pradėti ruoštis jau dabar: „Pati sau kartojau, jog pradėsiu ruoštis po naujųjų metų, vėliau po šimtadienio, tačiau pradėjau tik prieš mėnesį. Dar galėčiau patarti iš anksto pasikalbėti su tėvais ir kitais artimaisiais apie jų lūkesčius, kadangi manau, jog tai yra gera idėja padėti sau ir neprisigalvoti įvairiausių teorijų, jog privalai išlaikyti tik šimtukais, nes to iš tavęs tikisi kiti.“

Gabrielė ČIUNKAITĖ

Jaunųjų korespondentų klubo narė

„Bangos“ archyvo nuotr.