Penktadaliu daugiau mirčių – pandemijos pasekmės?

Pasaulį užklupus pandemijai Klaipėdos rajone nuo COVID-19 mirė 81 žmogus, visoje Lietuvoje – per 6 300. „The Economist“ paskelbė, kad Lietuva pagal perteklinį mirtingumą užima penktąją vietą pasaulyje. Lyginant praėjusius metus su šiais, per tą patį laikotarpį Lietuvoje mirė beveik penktadaliu daugiau žmonių nei 2020-aisiais.

Gargždų ligoninėje – 17
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė „Bangai“ sakė, kad nuo rugsėjo 17 d., kai buvo atidarytas ligoninėje COVID-19 skyrius, fiksuota 17 mirčių. Tačiau iš jų trylika atvejų kovidas nebuvo pagrindinė mirties priežastis, ją lėmė dažnu atveju širdies nepakankamumas, įvairios lėtinės ligos. Keturių asmenų kaip pagrindinė mirties priežastis įvardyta COVID-19, tačiau, anot V. Ruškienės, greta jie turėjo taip pat ir kitų ligų: onkologinių susirgimų, cukrinį diabetą ir pan.
„Mirčių yra, tačiau jų skaičius nėra išaugęs labai ženkliai. Tiesa, savaitgalį vienas pacientas mirė… Aštuoniasdešimtmečiai ir vyresni dažnai turi ir kitų lėtinių ligų ir, jei suserga COVID-19, gydytojas turi įvertinti, kuri būtent priežastis lėmė vienu ar kitu atveju mirtį. Išvada dėl mirties priežasties įrašoma mirties liudijime“, – paaiškino ji.

Amžius jaunėja
Gargždų ligoninėje yra paruošta 30 lovų su deguonimi kovidiniams pacientams. „Nuo rugsėjo 17 d. COVID-19 skyriuje Gargždų ligoninėje jau gydyta 212 pacientų“, – informavo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė. Šios savaitės pradžioje buvo gydomi 22 koronavirusu sergantys ligoniai, visiems reikalingas deguonis. Tik trys iš jų buvo pasiskiepiję, visi likusieji – ne. Anot vyriausiosios gydytojos, visada maždaug apie 85 proc. Gargždų ligoninėje gydomų COVID-19 asmenų būna nepasiskiepiję. „Pacientų amžius jaunėjantis. Yra gimusių ir 1980-aisiais, 1976-aisiais, 1960-aisiais – įvairiai. Tikrai ligoninės prireikia ne vien garbaus amžiaus senjorams“, – užtikrino V. Ruškienė. Gargždų mieste ir rajone jau ne kartą fiksuotos mirtys, sukrėtusios ne tik artimuosius, bet ir bendruomenes. „Jei matome, kad pacientų būklė negerėja, deguonies pasisavinimas blogėja, vežame į Klaipėdą“, – dėstė vyriausioji gydytoja. Ji dar kartą visus paragino skiepytis: „Akivaizdu, kad pasiskiepijusieji perserga lengviau. Juk reanimacijose 82 proc. gydoma nesiskiepijusių pacientų.“

Pikas rudenį ir pavasarį
Laidojimo paslaugas teikiantis Saulius Abartis „Bangą“ patikino, kad paskutinieji keturi mėnesiai yra intensyvūs, mirtingumas didelis. „Kiek pamenu, taip nėra buvę. Maždaug 20 proc. mirusiųjų mirties priežastis – COVID-19“, – sakė S. Abartis.
Laidojimo, šarvojimo paslaugas teikiančios UAB „Pas Virginiją“ vadovė Virginija Ruškienė akcentavo, jog žmonės kaip anksčiau mirdavo, taip ir dabar miršta, koronavirusui laurų dėl šoktelėjusios mirčių statistikos ji neteikia. „Mirtingumas visada išauga rudenį ir pavasarį: lapams krentant ar žiedams skleidžiantis, lapams sprogstant. Dabar aptarnaujame ir aplinkinius rajonus, dėl to turime daugiau laidotuvių, daugiau darbo. Tačiau kad labai žymiai, nepasakytume“, – kalbėjo UAB „Pas Virginiją“ vadovė V. Ruškienė.

Laidotuvėse žmonių mažiau
Anot S. Abarčio, laidotuvių kaina kokia buvo, tokia ir išliko – maždaug 1 000–1 200 Eur. Tačiau V. Ruškienė sakė, kad laidotuvių kaina kyla, nes viskas brangsta: karstai, rūbai pabrango… „Pas mus laidotuvės kainuoja 1 300–1 500 Eur, o Šilutėje, pavyzdžiui, 2 000 Eur“, – palygino pašnekovė. Anot jos, vis dažniau mirusiuosius pageidaujama kremuoti. „Pradžioje buvo skelbta, kad numirusių dėl COVID-19 negalima nei rengti, o tik į maišą dėti. Tačiau mes visada rengėme, nė vieno nepalaidojome maiše, visada aprengdavome. Atidarydavome karstą, parodydavome – uždarydavome. Laidotuvėse dabar žmonių yra perpus mažiau. Gauname prašymų nunešti adresuotas gėles, ir viskas. Žmonės padaro pavedimą, o į laidotuves neina“, – sakė „Pas Virginiją“ vadovė V. Ruškienė. S. Abartis patikino, kad išties dabar laidotuvėse yra mažiau žmonių, dalis bijo eiti, užsikrėsti, tad prašo perduoti gėles.
UAB „Pas Virginiją“ vadovė V. Ruškienė užsiminė įžvelgianti ir kitą problemą, kad daug klaipėdiškių šeimos narius laidoja būtent mūsų rajone. „Ar nereiktų apriboti laidojimo, juk patiems rajono gyventojams vietos nebebus. Turėtų spręsti šį klausimą rajono valdžia“, – įsitikinusi verslininkė.

Gedulingų pietų rečiau
Siaučiant pandemijai keičiasi ne tik laidotuvės, bet ir gedulingų pietų tradicijos. Dauguma jų paprasčiausiai atsisako dėl siekio išvengti būriavimosi. Gargžduose įsikūrusios kavinės „Bastilija“ šeimininkė Sigita Stalmokė patikino, kad anksčiau, kai dar nebuvo pandemijos, turėdavo žymiai daugiau gedulingų pietų užsakymų. „Dabar dažniausiai ateina pavalgyti, pabūti tik patys artimiausi, šeimos branduolys. Žinoma, yra skambinančiųjų, besiteiraujančių, kokios sąlygos, kai informuojame, kad reikia galimybių paso, būna, kad iš kompanijos jo neturi 2–3 asmenys, tad visi ir nebeina iš solidarumo“, – kalbėjo S. Stalmokė.

Įdomu
Statistikos departamento duomenimis, 2019-aisiais per pirmas 40 savaičių mirė 29 714 žmonių, 2020-aisiais per pirmas 40 savaičių mirė 30 066 asmenys, per tą patį laikotarpį 2021-aisiais – 35 261 žmogus. Tai yra 5 195 arba maždaug 17 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Specialistų nuomone, priežastis akivaizdi – pandemija.

Agnė ADOMAITĖ