Per 4 metus gaisro suniokotas daugiabutis Vytaučiuose neatgijo
Praėjus 4 metams nuo gaisro Vytaučių daugiabutis nesuremontuotas.
Praslinkus beveik 4 metams nuo gaisro Vytaučių kaime, Kretingalės seniūnijoje, Antano Stonkaus šeima tebegyvena suniokotame būste, kaltindama rajono valdžią, kad ji nesirūpina žmonėmis. Valdininkai atkerta, kad šis vyras siekia naudos.
Gyvena kaip palapinėje
Tuomet daugiabučiame gyvenamajame name įsiplieskęs gaisras suniokojo pastato stogą, vietomis įgriuvo perdanga, buvo sulietos patalpos, daiktai, baldai, buitinė technika. Čia gyveno 3 šeimos, iš kurių vienai būstą nuomojo rajono Savivaldybė. Gaisro židinys buvo socialiniame būste, kurį ugnis labiausiai suniokojo, tačiau nuomininkų tuo metu namuose nebuvo. Ugniagesiai iš karto įtarė, jog be pastogės žmonės liko dėl netvarkingo dūmtraukio, priklausiusio gyventojai S. A. ir socialiniam būstui.
Daugiabutyje su šeima gyvenantis Antanas Stonkus „Bangos“ korespondentei pasakojo, kad tuoj po nelaimės suskubo tvarkytis, anot jo, „kiek leido teisinės galimybės“, nes daugiabutis – bendra jungtinė nuosavybė.
A. Stonkus kreipėsi į rajono Savivaldybę, kad atlygintų dėl gaisro patirtą žalą, nes, jo įsitikinimu, gaisras kilo Savivaldybės socialiniame būste. „Ekspertas nustatė, kad mūsų šeima patyrė 70 tūkst. litų žalą, – pasakojo vyras. – Kovo 8-ąją bus 4 metai, kai gaisras suniokojo mūsų būstą, tačiau iki šiol gyvename kaip patobulintoje palapinėje, nieko negalėjome susitvarkyti.“ Per tą laiką netvarkomas gaisro suniokotas socialinis būstas įgriuvo. A. Stonkaus teigimu, valdininkai nusprendę, kad jis bevertis ir nereikia leisti lėšų atstatymui. Tačiau iš abiejų pusių gyvenantiems kaimynams tai ne į naudą.
Jis su žmona Rūta savo namuose rodė bendras sienas su socialiniu būstu: šios neizoliuotos. „Per jas skverbiasi šaltis ir drėgmė. Viena pelija – mes kvėpuojame pelėsiais, – skundėsi Stonkai. – Per lubas varva vanduo, nes laikinas stogas neapsaugo. Didelės šildymo išlaidos – reikia daug malkų.“
Į teismą – dėl žalos atlyginimo
A. Stonkus pasakojo, jog kreipėsi į rajono merą, kad Savivaldybė atlygintų dėl gaisro patirtą žalą. „Jis žadėjo svarstyti, bet gavau atsakymą, kad kreipčiausi į teismą. Dokumentus pristačiau, byla pradėta, bet įvyko tik vienas posėdis, nes pasikeitė teisėjas“, – pasakojo vyras.
Jis skundėsi, kad Savivaldybė ne tik neatlygino žalos, bet ir nesiėmė tvarkyti šiai priklausančio pastato dalies, nors pernai Antano rūpesčiu buvo parengtas gyvenamojo namo paskirties keitimo į 2 butų gyvenamąjį namą rekonstrukcijos projektas. Jame numatyta gaisro suniokotame būste įrengti pagalbines patalpas. „Neseniai lankiausi Savivaldybėje teirautis, kada pradės rekonstrukcijos darbus. Man buvo atsakyta, kad jau prabėgo 4 metai, tai koks skirtumas esą, kada pradėti rekonstrukciją, – skundėsi vyras. – Mums 4 metus tenka vargti dėl kitų kaltės kilusio gaisro suniokotame bute, o rajono Savivaldybė nesirūpina žmonėmis. Rodome iniciatyvą tvarkytis, bet mus stumia į purvą. Gėda gyventi Klaipėdos rajone.“
Nukentėjo trys šeimos
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas akcentavo, jog 2012 m. kovo 8 d. gaisras daugiabutyje Vytaučių kaime Savivaldybei priklausančiame būste įsiplieskė nesant namuose nuomininkų. „Šeimininkė ankstų rytą išvyko į sūnaus vestuves, o popietę užsidegė patalpos, – sakė A. Kampas. – Nuomos sutartis sudaryta su gyventoja, tai kodėl Savivaldybė turi atlyginti žalą? Tai teismo ginčų objektas. Nukentėjo visos trys name gyvenusios šeimos – ne tik A. Stonkus. Savivaldybės nuomininkai neteko visko (o buvo savo lėšomis susiremontavę butą) – turtas sudegė. Tai kodėl A. Stonkus galvoja, kad Savivaldybė turėtų jam kompensuoti nuostolius?“
Pasak jo, po gaisro A. Stonkus metus delsė pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, trukdydamas tvarkyti suniokotą pastatą. „Rajono Savivaldybės taryba nusprendė pakeisti šio būsto paskirtį ir parduoti jį neatstačius, neatlikus brangiai kainuojančių statybos darbų, – pasakojo A. Kampas. – A. Stonkų įgaliojome organizuoti rekonstrukcijos projektą. Prieš savaitę pristatė rekonstrukcijos projektą, kuriame numatyta atlikti statybos darbus – įrengti pagalbines patalpas, ir tik tada būtų galima parduoti.“
Tačiau pašnekovas akcentavo, jog Savivaldybei per brangu rekonstruoti sudegusias ir nereikalingas patalpas. „Ir kas Vytaučių kaime pirktų pagalbines-ūkines patalpas už 10–15 tūkst. eurų?“ – retoriškai klausė A. Kampas.
Taigi rajono Savivaldybė pasiūlė A. Stonkui koreguoti projektą, kad pakeistų patalpų paskirtį neatliekant statybos darbų. „Tai padarius už poros mėnesių būtų galima pigiai parduoti Savivaldybei priklausantį suniokotą būstą, ir kitų dviejų savininkai pradėtų pastato remontą“, – teigė A. Kampas.
Pasak Gargždų PGT valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Arūno Armalio, gaisras šiame daugiabutyje įsiplieskė dėl netvarkingo dūmtraukio, bendra nuosavybės teise priklausančio rajono Savivaldybei ir gyventojai S. A. „Šiuo metu vyksta ikiteisminiai ginčai dėl žalos atlyginimo“, – teigė A. Armalis.
