• 29 rugsėjo, 2021
|

Pirmieji ir karantininiai studijų metai: kitoniškos patirtys

Pirmakursiams karantininiai mokslo metai buvo itin didelis išbandymas – paskaitos vyko nuotoliniu būdu, trūko bendravimo su akademikais ir bendrakursiais. Išlaikę egzaminus studentai viliasi, jog šį rudenį pavyks patirti daugiau savarankiško gyvenimo detalių, o prabėgusius metus įvardija neįprastais. Buvę Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientai dalijasi, kaip sekėsi įsijausti į studento vaidmenį bei ruoštis egzaminų sesijoms.

Asociatyvi nuotr.

Lūkesčius vertina įvairiai

Kauno technologijų universitete elektronikos inžinerijos studijų bakalauro siekiantis Eidenis Kasperavičius pirmus metus universitete apibūdina kaip kitokius nei tikėjosi. „Turbūt mano lūkesčiai buvo panašūs į daugumos studentų: tapti savarankiškesniam, išbandyti save naujose srityse ir naujose aplinkose. Visi jie, nors kuriam laikui buvo pristabdyti karantino, išsipildė su kaupu“, – įspūdžiais dalijasi E. Kasperavičius.

Mančesteryje kompiuterių mokslą kremtantis Lukas Rimkus apgailestauja, jog nepavyko net nueiti į patį universitetą. „Nors ir patogu mokytis nuotoliniu būdu, trūko kontakto su kitais studentais“, – opią problemą įžvelgia studentas. Lukas džiaugiasi, kad per trumpą laiką gyvendamas užsienyje tapo savarankiškesnis: teko pačiam derinti mokslus, buitį ir socialinį gyvenimą.

Kiek kitaip karantininius pirmuosius studijų metus vertina Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje džiazo atlikimo besimokanti Julija Bendikaitė. „Metai buvo pilni visko – naujovių, neaiškumų, chaoso, nesusipratimų, netikėtumų ir kitokių gyvenimiškų dalykų. Bendrai apibūdinti juos galėčiau kaip labai įdomius, tačiau tikrai nelengvus“, – pasakoja Julija.

Studentė teigia, kad norėjosi kokybiško mokslo, įdomių paskaitų ir nesudėtingo studentiško gyvenimo. Tai pasiekti pavyko. Julija įvardija ir paradoksą, jog dėl karantino labiau susibendravo su kitais bendrakursiais, kadangi studijos vyko pusiau nuotoliniu mokymu.

Štai Vilniaus universitete prancūzų filologiją studijuojanti Indrė Būdvytytė pasakoja, kad studijų metus gali apibūdinti vienu žodžiu – greiti. „Atrodo, net nepajaučiau, kur tie metai prabėgo, sunku patikėti, kad jau antrakursė būsiu. Pradėdama mokytis universitete bijojau, kad nebūtų per sunku, bet tuo pačiu norėjau ir iš savęs išspausti geriausią versiją, ir dabar galiu drąsiai teigti, kad džiaugiuosi savo pasiekimais“, – patirtis apžvelgia pirmakursė.

Egzaminų sesijos triukai

LMTA studentė Julija teigia, kad neįdomiose paskaitose dalyvauti neteko: visos vienaip ar kitaip naudingos. „Daugiausia džiaugsmo teikė specialybės paskaitos, nes būtent per jas jaučiau, jog tobulėju neapsakomu greičiu“, – akcentuoja gargždiškė. Julija pasakoja, kad dėl karantino egzaminai nevyko, buvo užduoti tam tikri darbai.

Studentei pritaria ir prancūzų filologijos besimokanti Indrė. „Labiausiai mėgdavau prancūzų paskaitas, kas susiję su kalba, kultūra. O nemėgau tų teorinių, pamatinių paskaitų, kurios nesukeldavo jokio susidomėjimo ir tiesiogiai nebuvo susijusios su prancūzų kalba. Pavyzdžiui, kalbotyra, antikinė literatūra ir panašiai“, – teigia buvusi abiturientė.

Paklausta, kaip ruošdavosi egzaminų sesijai, studentė dalijasi, jog tik sužinojusi egzaminų datas susiskaičiuodavo, kiek laiko turi pasiruošti: „Visą turimą informaciją susidėliodavau „gabalėliais“ iki egzamino dienos. Taip sutaupydavau laiko, nepasilikdavau visko paskutinei dienai ir jausdavausi ramiau bei tvirčiau.“

Tokiai mokymosi sistemai pritaria ir elektronikos inžineriją studijuojantis Eidenis. „Svarbiausias triukas – prieš kelias savaites išsiaiškinti egzamino programą ir susiplanuoti savo laiką taip, kad iki egzamino likus savaitei ar kelioms kasdien jam skirtum 30 minučių. Privalumas toks, jog gali išlaikyti dėmesį visą ruošimosi laiką ir tai neužima didelės dienos dalies, tačiau reikia nepraleidinėti paskaitų per semestrą“, – patarimais dalijasi buvęs gimnazistas.

Pasiruošimo egzaminams svarbą įvardija ir kompiuterių mokslą studijuojantis Lukas. „Egzaminams ruošdavausi iš užrašų, spręsdavau įvairias problemas iš dėstytojų parengtų vadovėlių ir ankstesnių metų egzaminų užduotis“, – akcentuoja studentas pridurdamas, jog svarbu nesiblaškyti.

Vasara – poilsiui ir praktikai

Paklaustas, ką patartų sau, kaip abiturientui, Eidenis teigia, jog patarimų apie laukiančias studijas reikia klausytis atsargiai. „Jie, ko gero, nemeluoja, tačiau dažniausiai patirtys vienodomis sąlygomis būna visiškai skirtingos“, – akcentuoja Eidenis, šią vasarą praktikuodamasis tarptautinėje įmonėje „DevOps“.

Produktyviai vasarą leidžia ir Lukas, atliekantis programinės įrangos inžinerijos praktiką „Bentley Systems“. „Patarčiau abiturientams mažiau nerimauti ir nepersidirbti ruošiantis baigiamiesiems mokyklos egzaminams, nes po brandos egzaminų jaučiausi itin pavargęs“, – teigia buvęs abiturientas.

Julija pasakoja, jog po egzaminų sesijos nusprendė pailsėti, praleisti laiko su šeima. Šią vasarą džiazo atlikimo studentė turi ir keletą koncertų, tad nemažai laiko atima pasiruošimas.

Indrė teigia, jog ši vasara prabėgo labai greitai, ji laiką taip susitvarkė, kad ir atostogauja, ir dirba. „Prisimenu, kaip sakė mano mylima a. a. lietuvių mokytoja: viską įveiksi, dar ne kartą bus sunku, sunkios studijos, bet kažkada tai atrodys kaip fantastiškiausias laikas. Dabar suprantu, kokie teisingi buvo pedagogės žodžiai“, – prisimena buvusi gimnazistė.

Gabrielė ČIUNKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių