Pozityvios tendencijos asmenų su negalia integracijoje į darbo rinką: kokių pokyčių imasi verslai

Lietuvoje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, iš kurių dirba vos daugiau nei ketvirtadalis – 41,7 tūkst. žmonių, rodo 2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. Ekspertai akcentuoja, kad aukštas neįgaliųjų nedarbingumo lygis – didžiulė problema, kurios ištakų reikia ieškoti visuomenės požiūryje į žmones su negalia. Tiesa, pastebima, kad situacija šalyje pastaruoju metu gerėja, o prie to prisideda ir socialinę atsakomybę demonstruojantys verslai.

Jei Lietuvoje dirba vos kas ketvirtas darbingo amžiaus žmogus su negalia, panaši situacija vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Estijoje dirba vos 25 proc. neįgaliųjų, o Latvijoje – 27 proc. asmenų su negalia.

Tai – bene dvigubai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Europos Parlamento duomenimis, visos ES mastu aktyviai darbo rinkoje dalyvauja apie pusė neįgaliųjų gyventojų. Situacija tam tikrose šalyse – dar geresnė. Pavyzdžiui, Vokietijoje dirba apie 57 proc. asmenų su negalia, o Švedijoje – net du iš trijų neįgaliųjų.

Situacija keičiasi į gerą

Anot socialinės įdarbinimo agentūros VšĮ „SOPA“ direktorės Jurgitos Kuprytės „SOPA“, mūsų šalyje negalia vis dar dažnai tapatinama tik su fizine jos forma, pamirštant, kad skirtingų negalių tipų yra daugybė, o šie žmonės gali atlikti įvairiausias užduotis, priklausomai nuo jų sugebėjimų. 

„Negalių spektras yra itin platus, todėl ir neįgaliųjų įgūdžių bei savybių bagažas gali skirtis kaip diena ir naktis, kuriam įtakos gali turėti ir negalios tipas. Tai reiškia, kad žmonės su negalia gali dirbti visur – tiek IT bendrovėse, tiek mažmeninės prekybos tinkluose ar finansų sektoriuje“, – pažymi „SOPA“ direktorė.

Pasak „MOKI VEŽI“ personalo vadovės Akvilės Pačėsaitės, Lietuvoje neįgaliesiems asmenims vis dar yra pakankamai sudėtinga rasti jų gebėjimus atitinkantį darbą dėl neigiamų išankstinių nuostatų. Tiesa, jos teigimu, situacija vienareikšmiškai gerėja.

„Paskutiniu metu iš kitų valstybių atkeliaujančios tendencijos ir praktikos gerokai dažniau pastebimos ir mūsų šalyje. Pavyzdžiui, mes į asmenis su negalia žiūrime lygiai taip pat kaip ir į kitus kandidatus – vertiname jų motyvaciją ir gebėjimus dirbti konkrečioje pareigybėje. Jeigu galime pasiūlyti poziciją, atitinkančią kandidato norus, gebėjimus ir abipusiškai jaučiame tarpusavio sutarimą, visuomet priimame neįgaliuosius į savo komandą“, – sako A. Pačėsaitė.

Ji pažymi, kad nors „MOKI VEŽI“ dar tik žengia pirmuosius žingsnius platesnės asmenų su negalia integracijos link, įmonės komandoje periodiškai dirba iki 14 neįgaliųjų žmonių: „Esame atviri visiems žmonėms be išimties, kurie nori sieti savo ateitį su prekyba ir prisijungti prie mūsų kolektyvo – tarp jų ir asmenims su negalia. Ateityje planuojame peržiūrėti darbo funkcijas, darbo vietas bei priemones ir dar geriau pritaikyti jas skirtingas negalias turintiems darbuotojams, kad atliekamos funkcijos vyktų patogiai ir sklandžiai.“

Pokyčius inicijuoti gali ir verslas

„SOPA“ direktorė akcentuoja, kad verslas šiandien turi didelę įtaką, o jo įsitraukimas ir kalbėjimas tam tikromis temomis gali daryti ženklų poveikį darbo rinkos procesams. Šiuo atveju – padėti integruoti žmones su negalia į visuomenę.

„Verslas noriai įsitraukia į mūsų iniciatyvas, o viena labiausiai pasiteisinusių priemonių  – mūsų, kartu su VšĮ „Žiedinė ekonomika“, vykdomas projektas „Atsinaujink. Dėk‘ui“, skirtas edukuoti potencialius darbuotojus ir supažindinti juos su darbdaviais. Pavyzdžiui, projekte dalyvavę „MOKI VEŽI“ atstovai papasakojo jo dalyviams apie darbo mažmeninėje rinkoje ypatumus, kokių asmeninių savybių ir įgūdžių reikia turėti, nori dirbti atitinkamose pozicijose“, – sako J. Kuprytė.

Tiesa, jei grandioziniai socialiniai pokyčiai gimsta pamažu, mažesnes permainas individualiu lygmeniu neabejotinai pajaučia kiekvienas įdarbintas žmogus su negalia: „Neįgalieji asmenys labai vertina turimą darbą bei didžiuojasi galėdami prisidėti prie darnios visuomenės kūrimo. Tai yra natūralus noras būti valstybės gyvenimo sūkuryje, o ne atskirtyje.“

A. Pačėsaitė antrina, kad spartesnių pokyčių šalies darbo rinkoje galima tikėtis, tereikia tapti atviresniais, atrasti stipriąsias darbuotojų puses ir pozityviai priimti skirtingus žmones.

„Žmogus su negalia gali būti lygiai toks pat geras darbuotojas kaip ir asmuo be jos, tačiau ne visi žmonės – su ar be negalios – yra tinkami vienai ar kitai pareigybei. Juk mes visi esame labai skirtingi kaip asmenybės, turime ne tik skirtingus gebėjimus ir įgūdžius, bet ir norus realizuoti save atitinkamoje srityje.

Rodydami pozityvų pavyzdį ir priimdami į savo kolektyvą neįgaliuosius, stengiamės atkreipti dėmesį į šią problemą, atsikratyti neigiamų stereotipų taip užtikrinant dar platesnę žmonių su negalia integraciją bei savirealizaciją, prisidėti prie pozityvesnio visuomenės požiūrio formavimo“, – sako „MOKI VEŽI“ personalo vadovė.

Apie UAB „MAKVEŽA“:

Lietuviško kapitalo UAB „MAKVEŽA“, valdanti statybos, remonto, apdailos bei sodo prekių prekybos tinklą „MOKI VEŽI“, Lietuvoje veikia nuo 2000 m. Šiuo metu 24-iose tinklo parduotuvėse, įsikūrusiose ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose bei interneto parduotuvėje www.mokivezi.lt dirba daugiau nei 760 darbuotojų.

Pranešimas žiniasklaidai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių