Priekuliškio savavališkos statybos įžiebė nesantaiką

Statybininkas technikas Ž. Daugėla susiklosčiusią situaciją vadina absurdiška. „Nors Aplinkos ministerija skelbiasi daranti viską, kad įlinguotų renovacijos procesą, žmogų įvelia į tokią biurokratiją, kad sunku susigaudyti“, – apgailestavo Ž. Daugėla, ardantis savo apšiltintą namo sieną.

Prieš pat žiemą priekuliškiui Žilvinui Daugėlai tenka ardyti apšiltintą daugiabučio sieną. Nors ji vyro šeimą jau kelerius metus saugojo nuo besiskverbiančios rudeninės drėgmės ir žiemos šaltuko, Ž. Daugėla skaudančia širdimi pirmadienį pradėjo plėšti vieną po kitos polistireno plokštes. Tai darė ne savo, o teismo valia. Mat jo statybų darbai pripažinti kaip savavališki: vykdyti be leidimo ir kaimynų sutikimo.

Norėjo šiltesnio gyvenimo

„Čia gyvenu jau 20 metų. Užauginome su žmona du vaikus. Visada norėjome gyventi tvarkingai, patogiai, kad visiems būtų gerai. Pagal specialybę esu statybininkas technikas, tad daug darbų galiu atlikti pats. Susitvarkėme palėpę, joje įrengėme porą miegamųjų. Viskas yra legalu. Taip pat pakeičiau dalį stogo. O norėdamas užkirsti kelią besiskverbiančiai drėgmei, plintančiam pelėsiui, apšiltinau vieną namo sieną, rodos, 2005–2006 m. Nors mano butas yra antrame aukšte, apšiltinau ir apačioje esančio buto sieną – juk esame kaimynai, nėra gaila. Mano investicija (jei neskaičiuosime darbo) – apie 1 000 Lt“, – pasakojo priekuliškis Ž. Daugėla. Anot jo, kai siena buvo apšiltinta, namuose ir pelėsio neliko, ir šilčiau buvo: „Esu atlikęs ne vieno Priekulės centre esančio pastato renovaciją, išmanau savo darbą. Garantiją paprastai duodu 15 metų.“

Principo reikalas?

Tačiau ne visiems namo kaimynams Ž. Daugėlos statybos darbai priimtini. Pasirodo, apie draugišką kaimynystę Turgaus g. 9 name galima tik pasvajoti. „Jau 19 metų gyvenu šiame name. Ta apšiltinta siena mums netrukdo, čia ne tame esmė. Kai Ž. Daugėla įsirengė nelegaliai palėpę, mes tylėjome. Nieko nesakėme, tačiau per daug įsivažiavo, savo veiksmų visiškai nederina su kaimynais. Su mumis „nesiskaito“, žemina. Kai pradėjo tinkuoti namo sieną, iškart klausiau, ką daro, ar paklausė kaimynų nuomonės, tačiau jam buvo tas pats. Dabar tegul griauna, yra principo reikalas“, – sakė nešiltintoje namo dalyje gyvenanti priekuliškė Danutė Lukoševičienė. Priešiškai Ž. Daugėlos atžvilgiu buvo nusiteikęs ir Sigitas Striauka: „Sugadino visą namą, kuris patenka į kultūros paveldo teritoriją.“

„Bangos“ korespondentei aiškinantis situaciją, kieme akis į akį susitiko abi konfliktuojančios pusės – Ž. Daugėla ir D. Lukoševičienė, S. Striauka. Visi neapsiėjo be riksmų ir svaidymosi kaltinimais.

Inspekcija atliko patikrinimą

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius dar prieš kelerius metus gavo kaimynų skundą dėl Ž. Daugėlos statybos darbų, tad atitinkamai reagavo. Į vietą atvyko Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skyrius ir atliko patikrinimą. Nustatyta, kad neturint statybos leidimo rekonstruojamas gyvenamasis namas, apšiltinta apie 80 kvadratinių metrų išorinė siena iš lauko pusės 5 cm storio polistirenu ir nutinkuota dekoratyviniu tinku.

Be leidimo apšiltinta siena Ž. Daugėlą įsuko į teismų karuselę. Jo situaciją jau narpliojo Klaipėdos rajono apylinkės teismas. „Čia laimėjau, viskas išsisprendė mano naudai. Tačiau vėliau Inspekcijos ieškinį nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, jis buvo uždaras. Priimtas nutarimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Prisijungė ir antstolė, jau sumokėjau 400 Lt. Iš viso vyko per 10 teismų, išleidau apie 12 000 Lt, samdžiau advokatus. Tiesa, buvau kreipęsis ir į privačius architektus, kad statybas įteisintų, tačiau uždelsė. Mane institucijos siuntinėjo tai vieno, tai kito popieriuko – baisi biurokratija“, – nusivylęs susiklosčiusia situacija kalbėjo Ž. Daugėla. Jis teigė nebeturįs nei jėgų, nei finansų kovoti, tad šiltinimo medžiagas artimiausiu metu baigs nuplėšti. „Kitaip vėl tūkstančius teks mokėti“, – svarstė jis. Tai patvirtino ir antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė: „Už kiekvieną pradelstą dieną gali tekti sumokėti iki 1 000 Lt. Tačiau būna, kad teismas to ir nepriteisia.“

• Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Vida ALIUKONIENĖ: „Namo apšiltinimo darbai pagal statybos rūšį yra statinio paprastasis remontas. Paprastojo remonto statybos darbais apšiltinant vieno ar dviejų butų namus tiek mieste, tiek ir kaime nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.Tačiau dėl daugiabučių ir visuomeninių pastatų, esančių mieste ar priskirtų paveldui, reikia pateikti prašymą savivaldybės administracijai, kad būtų išduotas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui. Jei statinys susijęs su kultūros paveldu, projektą tikrina ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas.

  Daugiabučio gyvenamojo namo atveju kartu su prašymu išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui turi būti pateikiamas ir dokumentas, liudijantis teisės aktų nustatyta tvarka duotą daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, pavyzdžiui, išorinėmis pastato sienomis.

  Priekulėje, Turgaus g. 9, esančio daugiabučio namo vieno buto savininkas, apšiltindamas dalį namo, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Dėl to jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius. Neįvykdžius reikalavimo, buvo kreiptasi į teismą dėl statytojo įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Teismas įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau statytojas per teismo nustatytą terminą to nepadarė.

  Informuojame, kad nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2013 m. buvo galima nemokamai įteisinti savavališką statybą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Nuo 2013 metų sausio 1 d. tokia galimybė taip pat yra, tik jau reikia susimokėti Statybos įstatyme nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą prieš pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.“

• Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas KAVALIAUSKAS: „Turgaus g. 9 patenka į saugomą urbanistinę Priekulės miesto teritoriją. Mūsų pozicija nebuvo kategoriška. Sutiktume, kad pastato siena liktų apšiltinta. Dėl architektūrinės išorės didelių problemų nematėme. O Inspekcija viską tikrina pagal įstatymus ir, kiek žinau, pažeidimų buvo.“
• Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva BLIŪDŽIUVIENĖ: „Buvau susitikusi su to namo gyventojais, deja, konfliktuojančioms pusėms susitarti nepavyko. Ž. Daugėla siūlėsi apšiltinti ir kitą namo pusę, prisidėti finansiškai, tačiau kaimynai nesutiko. Apmaudu, kad nebuvo prieita prie kompromisų. Juk žmogus investavo savo lėšų. Kita vertus, reikėjo apsidrausti, surinkti galbūt daugiau kaimynų parašų…“