Prieš amžinąjį poilsį – aistros dėl vietos

Senosiose Slengių kapinaitėse vėl drumsčiama mirusiųjų ramybė. Šįkart į dienos šviesą kyla galimai ilgametė gyventojų savivalė. Gali būti, kad riboto laidojimo kapinėse vietos buvo rezervuojamos apgaule. Kalbama, kad noras laidotis čia buvęs toks didelis, jog net antkapiai mistiškai ėmė migruoti. Tokia padėtis priešina vietinius, o seniūnei tenka atlaikyti viešus kaltinimus.

Plėtrą uždraudė po laiko

Slengių senosios kapinaitės yra pripažintos riboto laidojimo vieta. Jose pagal galiojančius teisės aktus laidotis leidžiama tik šeimos kapuose – ant viršaus. Taip pat numatoma galimybė mirusįjį palaidoti neprižiūrimame kape. Tokius nustato speciali seniūnijoje sudaryta komisija.

Tačiau jaukios, mažos kapinaitės sendvariškius traukia daug labiau nei didžiuliai kapinių plotai uostamiestyje. Norą laidotis Slengiuose oficialiai ir neoficialiai reiškia senieji gyventojai. Deja, visų sutalpinti dėl kapinių statuso neįmanoma. Poreikis plėsti kapus buvo patenkintas 2006 m., kai Savivaldybės taryba patvirtino kapinių plėtros detalųjį planą. Deja, aplink žemes turintys naujakuriai užprotestavo dokumentą ir 2009 m. teismo sprendimu plėtra uždrausta.

Kapines plėsti norėta greta plytinčiuose laukuose – buvusiose ganyklose. Paveldosaugininkai jau tada patikslino, kad plotai toli gražu ne tušti – juose glūdi protėvių Kuršių kapinynas, kuris yra kultūros paveldo objektų sąraše, ir nauji laidojimai čia šiukštu negalimi. Iki tol kapinyno teritorijoje jau buvo spėta suformuoti pusantros eilės kapaviečių. Kultūros paveldo departamento specialistai dėl pastarųjų priekaištų nusprendė nereikšti.

Tokia oficiali Slengių kapinių istorija, bet nerašyti faktai iškalbingesni.

Papiktino kunigo kapas

Į Klaipėdos rajono savivaldybės merą ir į „Bangos“ redakciją kreipęsis sendvariškis Vidmantas Plauškė ėmė reikšti priekaištus seniūnei Loretai Kuprienei. Esą ji savivaliauja ir senosiose kapinėse laidoja, ką panorėjusi. Nuo 2009 m. kapinių prižiūrėtoju dirbęs vyriškis šio menkai apmokamo darbo atsisakė pernai. Šiemet, balandžio 16 d., jis išvydo laidotuvių procesiją ir išsiaiškino, kad pažeistos laidojimo taisyklės. „Kadangi pats buvau kapinių prižiūrėtojas, žinau, kad toje vietoje dar 1996 m. buvo palaidoti du asmenys, svetimtaučiai, kuriuos nužudytus rado Dangės upėje. Juos Savivaldybės prašymu reikėjo palaidoti Slengiuose, o kapus pavesta prižiūrėti seniūnijai. Dabar ant viršaus palaidotas kažkoks kunigas, kuris neturėjo šeimos kapo. Seniūnė aiškina, kad kapai buvo niekieno, apleisti. Bet juk pati seniūnija juos ir turėjo prižiūrėti“, – aiškino V. Plauškė. Jis širdo, kad dar nusižengta kapo ramybės normoms. Ant viršaus laidoti reikėtų praėjus 25 m. po palaidojimo, o tepraėję 18 m.

„Dabar vyksta korupcija – yra laisvas kapelis, tai ten makt ant viršaus ir laidoja. Seniūnė traktuoja, kad kapas neprižiūrimas. Bet kapinių knygoje juk įrašas yra, kas ten palaidota“, – piktinosi jis ir priminė, esą tai jau antras „nelegalas“ kapuose. Dar praėjusiais metais „Banga“ rašė apie skandalą, kai Kuršių kapinyne be leidimo buvo palaidotas žmogus.

Seniūnė vykdė valią

Seniūnė Loreta Kuprienė į šią istoriją reaguoja kitaip. Anot jos, palaidotas kunigas – ne kažkoks, o Ginduliuose gyvenęs Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios dvasininkas. „Su juo prieš mirtį bendravau ir jis man išreiškė savo valią būti palaidotas Slengiuose. Po mirties į mus kreipėsi ir religinė bendruomenė, išsirinkusi būtent tą kapą. Sprendimą jį laidoti nežinomo asmens kape priėmiau aš, pasitarusi su savo pavaduotoja. Gerbdama kunigo atminimą ir pasirinkimą, nenorėčiau atskleisti detalių, koks žmogus kape pirmiausia buvo palaidotas. Konsultavomės su seniau kapus prižiūrėjusia Emilija Alminiene, kuri mus patikino, kad laidoti ten galima. Anas mirusysis specialiai buvo palaidotas giliau“, – aiškino L. Kuprienė.

Norint kapavietę pripažinti neprižiūrima, speciali seniūnės sudaryta komisija prieš metus apžiūri kapą, prie jo padeda informacinį lapelį su prašymu atsiliepti. Jei niekas visgi neatsiliepia, kapas laikomas neprižiūrimu. Šiuo metu tokių kapų nustatyti 9 – ant jų tik uždėti cementiniai antkapiai, įsmeigta dirbtinių gėlių. Jei atsiranda juos prižiūrėti norinčių vietinių, vėliau šiems suteikiama galimybė čia pat laidotis.

Įtaria fiktyvias kapavietes

Prieš keletą metų seniūnijos darbuotojai pastebėjo, kad cementiniai antkapiai mistiškai migruoja. „Kai prasidėjo konfliktai, padarėme kapų sąrašą ir pastebėjome, kad antkapiai iš vienos vietos keliavo į kitą, su tomis pačiomis dirbtinėmis gėlėmis, vazomis. Kaip supratau, tokios galimai užimtų kapų peripetijos. Žmonės greičiausiai taip neteisėtai užsiimdavo net nesamus kapus“, – svarstė L. Kuprienė. Su gyvenvietės senbuviais pavyko atkurti praeitį ir išsiaiškinti, kad dalyje tokių neva prižiūrimų kapų iš tiesų niekas nepalaidota. Seniūnės teigimu, greičiausiai fiktyvios kapavietės kadaise buvo suformuotos ir Kuršių kapinyne, mat duomenų apie šiuos laikus siekiančius palaidojimus nėra.

Pasirodo, ir V. Plauškė senajame Kuršių kapinyne turi užėmęs du šeimyninius kapus. Jie yra toje vietoje, kurioje paveldosaugininkai laidoti jau draudžia. V. Plauškė „Bangos“ korespondentei patvirtino dar 2005 m. viename iš šių šeimyninių kapų palaidojęs savo mamą. Esą tada leidimą davė buvęs seniūnas. Kitame šeimos prižiūrimame plote pernai jis palaidojo ir uošvienę. Keista, bet jos „nelegale“ sendvariškis nevadina. Priešingai nei 2013 m. netoliese atgulusį vyriškį. V. Plauškė „Bangą“ tikino turėjęs Kultūros paveldo departamento leidimą kapą užlaidoti. Tuo tarpu seniūnė L. Kuprienė patikslino nelaimės akimirkoje pati kreipusis į departamentą ir užstojusi kapinių prižiūrėtojo šeimą. „Kadangi jų prižiūrimas kapas buvo tarp jau užlaidotų vietų, departamentas leido ir tą plotą užlaidoti. Tačiau, mūsų žiniomis, toje vietoje anksčiau niekas iš vietinių nebuvo palaidotas“, – nenusileido seniūnė ir svarstė, kad ją skundžiantis asmuo tenori kenkti jos reputacijai.

Leidimus dalijo žodžiu

Galimai fiktyviai užsiimtų kapų priešistorę puikiai žino ginduliškė E. Alminienė. Nuo 1996 m. kapinių prižiūrėtoja dirbusi moteris patikino pati davusi leidimą V. Plauškei Kuršių kapinyno teritorijoje laidoti motiną. „Seniūnas leidimo neišdavė, bet žodžiu sutikimą daviau aš. Žinoma, paskui seniūnas mane už tai barė. Netrukus V. Plauškė paprašė dar vieno laisvo ploto sau, kurį taip pat sutikau skirti“, – pasakojo E. Alminienė. Anuomet laisvi plotai dalinti viliantis, kad kapinės vis tiek bus plečiamos. To senieji gyventojai tikisi iki šiol. „V. Plauškė širsta, kad kažkam skirtas 9 m² šeimyninis kapas. Tegul pasižiūri į savus. Ten jau ne kapavietės, o aerodromas, malūnsparnis galėtų nusileisti“, – sarkastiškai kalbėjo ginduliškė.

E. Alminienė tikinčiųjų vardu džiaugiasi, kad kapinėse, prie kurių netrukus iškils ir bažnyčia, palaidotas kunigas. Juolab kad velionio mišias uostamiestyje su malonumu lankė patys ginduliškiai. Beje, giliai tikinti ginduliškė prasitarė, kad bibliotekoje susirenkanti grupė „Motinos maldoje“ kartais pasimeldžia už ramybės neduodantį buvusį kapinių prižiūrėtoją.

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata ŠMATAUSKIENĖ patikslino, kad senosios Slengių kapinės nėra kultūros paveldo objektų sąraše. Paveldosaugininkai sergsti šalia esantį Kuršių kapinyną, kuriame formuoti naujus kapus uždrausta 2009 m. „Slengių kapinės pripažintos riboto laidojimo, taigi ten galima laidoti tik šeimos kapavietėse arba neprižiūrimais pripažintuose kapuose. Už leidimų išdavimą atsakingas seniūnas, kuris turi vadovautis teisės aktais. Kultūros paveldo departamento sutikimo reikėtų, jei kapinės būtų pripažintos kultūros vertybe. Esame kreipęsi į departamentą ir prašę užbaigti bent tas eiles, kuriose žmonės iš anksto buvo užsiėmę kapus. Gavome atsakymą, kad plotą būtina archeologiškai ištirti, suformuoti žemės sklypą, nes rezervuotos eilės jau patenka į kapinyno teritoriją“, – aiškino S. Šmatauskienė.

  Šiuo metu Kultūros skyrius ruošia viso rajono kapinių sąrašą, kuris bus viešinamas Savivaldybės internetinėje svetainėje. Ten gyventojai galės rasti visą informaciją apie kapinių statusą, plotą ir kt. Dabartiniais duomenimis, Klaipėdos rajone yra apie 240 neveikiančių kapinių, 10 riboto laidojimo ir 14 veikiančių. Sisteminant duomenis išaiškinta apie 10 iki šiol niekur neregist­ruotų kapinių.