Prioritetų sąraše – kultūrinis gyvenimas

Žmonės išsiilgę gyvų kultūros renginių, o ypač masinių susibūrimų, laukiama ir Gargždų miesto gimtadienio šventė.

Atlaisvinus visus koronaviruso karantino apribojimus, atsivėrė galimybė vėl grįžti prie įprastos gyvenimo kasdienybės. Aiškiai pasimatė, kad žmonės išsiilgę gyvų kultūros renginių, o ypač masinių susibūrimų. Pilnos bibliotekos susitikimuose su rašytojais, koncertai veja koncertą – nebeįmanoma net sekti jų datas, vėl į dienos šviesą išeina ir tradicinės šventės: gatvės šokių diena, Mildos diena ir kt. Kaip bitės prie medaus žmonės lėkė į Dreverną, vasaros pamario sezono atidarymą. Be abejonės, dabar labiausiai laukiama birželio pradžioje vykstanti Gargždų miesto gimtadienio šventė.


Šį šeštadienį ir Muziejų naktis grįžta gyvai: įvairių Lietuvos miestų muziejai paruošė intriguojančias programas, kurias lankytojams pristatys gegužės 14-osios vakarą. Šiais metais muziejai ypač pasistengė. Skaitant įvairių miestų programas akivaizdu, kad kiekvienas lengvai ras ką veikti Muziejų naktyje. Smagu būtų, jei nepražiopsotume šių galimybių. Įdomus reginys vyks ir mūsų rajone, Priekulės seniūnijoje: išbandyti naktinę garsų ir šviesos pramogą kviečia Gargždų krašto muziejus. Šįvakar naujų kultūros atradimų ištroškusiųjų laukia šviesų ir muzikos šou, kurio metu bus pristatyta rekonstruota Stragnų II kaime esanti koplyčia-mauzoliejus. Pirmieji lankytojai galės užsukti saulei nusileidus. Vėliau garso ir šviesos papildytas pasakojimas lauks kiekvieno užsukusiojo. Planuojama, kad ateityje šis kultūros paveldo objektas taps ir išskirtinių renginių bei švenčių vieta.


Šios savaitės tiek Lietuvos, tiek vietines žinias, žinoma, pralenkė svarbi tarptautinė žinia: Suomija apsisprendė būti NATO nare, rytoj savo sprendimą žada ištarti ir Švedija. Daugiau nei trys ketvirtadaliai Suomijos gyventojų dabar palaiko šalies stojimą į NATO, rodo pirmadienį paskelbti naujos apklausos duomenys, Rusijos invazijai į Ukrainą pakeitus gyventojų nuomonę dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse. Suomijoje ir kaimyninėje Švedijoje narystę NATO paprastai palaikydavo 20–30 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais mėnesiais nuotaikos pasikeitė. Švedija daugiau nei 200 metų vengė stoti į karinius aljansus, pasirinkdama taikos kelią po šimtmečių karų su savo kaimynėmis.

Lietuvai Suomijos ir Švedijos apsisprendimas labai svarbus – saugumo žiedas būtų dar tvirtesnis. Be to, tai ir europietiškų vertybių pergalė: būti drauge prieš agresyviąją Rusiją – garantas išsaugoti pasaulį, nebelieka ir to virkaujančio naratyvo, skambėjusio ir dalyje mūsų visuomenės: o kodėl mes kaip Švedija ir Suomija negalime būti neutralūs? Štai kodėl negalime: atsakymas atėjo vasario 24-ąją, jo ženklus pagaliau suprato ir švedai, ir suomiai.

Palyginti su tarptautiniais įvykiais mūsų rajone vykstančios politinės batalijos – tik audros stiklinėje. Klaipėdos rajono politinio gyvenimo katilas kasmet pakurstomas naujai susiklijavusios valdančiosios koalicijos pakuromis. Tiesiai į kaminą išeina ankstesni pasižadėjimai dirbti vieningai ir vykdyti rinkėjų lūkesčius.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba – ambicingų žmonių sambūris: kiekvienais kadencijos metais pasitaiko koks nors „akmenėlis“ ant kelio ir verčia visą valdžios vežimą. Pernai balandžio 13-ąją tuo akmenėliu, rodos, buvo kai kurioms politinėms jėgoms visgi neįtikęs tuometis Administracijos direktorius A. Bogdanovas, šiemet (ir vėl pavasarį!) akmenėliu toje pačioje koalicijoje tapo iki šiol koalicinę vienybę deklaravusių politikų susipliekimas, kur turi būti statomas Daugiafunkcis sporto centras Gargžduose. Praėjusį penktadienį viešojoje erdvėje išplatintas pareiškimas apie vėl naujai formuojamą kitą valdančiąją koaliciją nebebuvo tokia didelė staigmena kaip pernai. Nuomonę apie reikiamybę kurti naują valdančiąją „apšildantį“ tekstą tuoj po Tarybos posėdžio, kuriame buvo susikibta dėl daugiafunkcio, buvo išplatinęs opozicionierius S. Karbauskas, kuris vėl ketina stoti prie Savivaldybės administracijos vairo.

Dėl koalicijų persimainymų dangus dar negriuvo niekada, nors dėl to išgąstingų balsų irgi niekada netrūko. Nesugrius ir dabar, tikėkimės.


Žmonės baisaus Rusijos karo Ukrainoje kontekste pajuto gyvenimo vertę. Nori džiaugtis, mėgautis kultūra, kelionėmis, renginiais, daugiau laiko patirti su šeima, artimaisiais. Politikų pasikartojančios ambicijų audros – ne prioritetų sąraše.


Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių