Problema

HUMORESKA

Vasiliauskas per didžiausius vargus pateko pas daktarą ir išsipasakojo apie jį užklupusią negandą:

– Daktare, man visiškai išsiderino emocinė sistema, išsibalansavo jausmų paletė, neadekvačiai reaguoju į pasaulinės reikšmės įvykius. Verkiu, kai reikia džiaugtis, pykstu, nežinau už ką, kai žmona liepia užsičiaupti, kaip tik šūkalioju, ko anksčiau niekada nebūdavo, vienu žodžiu – chaosas.

Daktaras gal kiek ir sutriko dėl tokios Vasiliausko iškalbos, bet šiaip jau labai nenustebo ir pabandė jį nuraminti teigdamas, kad su tokiomis problemomis jau ne vienas į jį kreipėsi:

– Dėl visko kalta pandemija, karantinas. Puikiai visus suprantu, vieniems pakyla temperatūra, kitiems kaulus laužo, daugelis nebejaučia nei skonio, nei kvapo. Baisu ir pagalvoti.

– Teisingai, daktare, – nebeleido tęsti Vasiliauskas, – mano geras kaimynas Petrauskas prarado ne tik skonį – žmonai padovanojo „Armani“ rankinę, kuri jau seniai nebemadinga, bet ir atsakomybės jausmą.

– Jis susirgo korona, nesiizoliavo ir jus užkrėtė, – suprato daktaras.

– Gerai būtų, jeigu taip, – atsiduso Vasiliauskas, – ant rankų jį už tai nešiočiau. Nelaimė, kad jis nusipirko naują mašiną.

– Sakote – geras jūsų kaimynas, – nustebo daktaras. – Tai tik džiaugtis reikia.

– Aš taip ir darau. Bėda, kad man iš to džiaugsmo širdis plyšta. Pasiguodžiau Petrauskui, o tas tik vaiposi – „šaunus tu kaimynas, Vasiliauskai“ ir nieko nedaro, kad man nors kiek tas skausmas atlėgtų.

– O ką jis turėtų padaryti?

– Reikia visai nedaug, tik žmogiško supratimo – galėtų parduoti tą mašiną.

– Gerbiamas Vasiliauskai, – atsargiai pradėjo daktaras, – jūs tik neužsigaukite, bet ar nėra taip, kad ta jūsų širdelė plyšta iš pavydo?

– Na jau ne, aš žinau, koks tada yra skausmas.

– Iš kur žinote?

– Iš praktikos, daktare, iš praktikos. Mes su Petrauskais jau trisdešimt metų kaimynystėje gyvename. Ir, patikėkite manimi, ranką prie širdies pridėjęs galiu jums patvirtinti, kad nuo pirmos dienos iki šiolei Petrausko ir alga buvo didesnė, ir namas prabangesnis, ir žmona gražesnė.

Algimantas VAŠKYS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių