Pusvelčiui dalijamos žemės Drevernoje reikia ne visiems
Drevernoje kaimynų konfliktą įplieskė žemės privatizavimas. Daugiabučio aktyvistai sumanė parengti žemėtvarkinį projektą, pagal kurį kiekvienam gyventojui teisiškai būtų priskirtas valstybinės žemės prie namo lopinėlis. Esą nuo to pakiltų turto vertė. Tačiau kolektyvinį sumanymą trikdo pinigų rinkliavos.
Jaučiasi reketuojama
Drevernoje prieš šešerius metus apsigyvenusi Zita Šalaševičiutė į „Bangos“ redakciją kreipėsi įtardama, kad kaimynai esą ją reketuoja. Pensininkė pasakojo, kad dar 2011 metais kaimynai paaiškino, jog ruošiamasi išsipirkti dvylikabučiui priklausančią žemę. Esą tuomet iš moters buvo paprašyta 85 Lt, jai reikėjo pasirašyti ant dokumentų. Po kurio laiko iš jos už kadastrinius matavimus ir sklypo projektavimą buvo paprašyta dar 150 Lt, tačiau moteriškė ėmė įtarti klastą. Anot Z. Šalaševičiutės, kaimynai turi tikslą išsipirkti žemę, nes dauguma ja daug metų naudojasi. Ji atsikėlusi į Dreverną dirbamos žemės esą negavo ir nenori turėti.
Įtariai pensininkei atrodo keista, kad sklypo projektavimą organizuojanti kaimynė pinigus iš žmonių renka ne sukvietusi kartu, o pavieniui. Esą ir ją vis „reketuoja“ tai ateidama, tai prie laiptinės sutikusi. Pensininkė galiausiai paprašė grąžinti 85 Lt. Tačiau kai kaimynų būrelis pabeldė į duris siūlydami grąžinti sumą, Ž. Šalaševičiutė nusprendė durų neatidaryti. Ji pareikalavo pinigus persiųsti paštu. Negana to, moteris kreipėsi į prokuratūrą, kuriai išdėstė savo įtarimus.
„Bangos“ korespondentams iš Marijampolės kilusi moteriškė užsiminė Drevernoje tikėjusis ramiai praleisti senatvę. Čia ji atsikėlė iš bendrabučio Klaipėdoje.
Pakils vertė
Z. Šalaševičiutės kaimynė Janina Viršilienė neigė bet kokius kaltinimus. Moteris ir jos vyras Kazimieras patikslino, kad namo gyventojai sovietmečiu gavo ne tik butą, net ir dalį žemės su ūkiniais pastatais. Kaimynams priklauso 34 arai žemės po daugiabučiu, kiek tolėliau – apie 65 arus.
„Anksčiau ar vėliau žemę išsipirkti reikės visiems. Jei bet kuris iš kaimynų norėtų parduoti butą, jo vertė taptų didesnė. Juk žemės gabaliukas kaime labai vertinamas. Esame pasidarę savo sklypo ribas, jau sukalti kuoliukai. O žemę prie namo dirbame nuo neatmenamų laikų. Jei valstybė leidžia žemę išsipirkti, kodėl to nepadarius?“ – kalbėjo J. Viršilienė.
Anot jos, kaimynai apie sklypo projektavimą buvo informuoti net keliuose susirinkimuose. Visi jie pasirašė sutinkantys. Name bendrija nėra įsteigta. Kaimynai projektą rengia bendru sutarimu.
Greta Z. Šalaševičiutės gyvenantis Diteris Jaudžimas teigė istorijoje kriminalo nematantis. Pensininkas ir savo kaimynę protino neįžvelgti grėsmės ten, kur jos nėra. „Prie nieko ji nenori prisidėti. Prieš kurį laiką visi rinkome pinigus lauko durų remontui – po 83 Lt. Ji atsisakė duoti“, – girdint kaimynei pasakojo D. Jaudžimas. Naujakurė Z. Šalaševičiutė atkirto, kad durų remonto išlaidos jai nepriklausė – esą per 30 metų jas nutrankė senieji gyventojai.
Projektą dreverniškiams rengia Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius. Už šį darbą esą turėjo sumokėti kiek daugiau nei 1 000 Lt. Dar 1 800 Lt prireikė kadastriniams matavimams atlikti. Išlaidas bendraturčiai buvo sutarę dengti bendrai. „Piktybiškai nemoka tik Z. Šalaševičiūtė. Kai kurie kaimynai pažadėjo pinigus įduoti, vos tik turės pajamų. Ji ir į susirinkimus nevaikšto, todėl turime eiti asmeniškai“, – tikino pašnekovė.
Galiausiai Žvejų gatvės daugiabučio kaimynai rado kompromisą. Projekto nenorinčiai kaimynei galop buvo grąžinti 85 Lt, tai padaryti padėjo apylinkės inspektorius. Pensininkė pasirašė atsisakanti žemės, todėl projektą rengs 11 iš 12 butų.
Mokės nuomą
Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vyresnioji specialistė Lina Salickienė „Bangai“ patikslino, kad Drevernoje Žvejų gatvės 5-ojo daugiabučio kaimynai inicijavo žemės valdos projekto rengimą – tai pirmasis žingsnis siekiant privatizuoti žemę aplink daugiabutį. Buvo nustatytos išorinės sklypo ribos, atlikti kadastriniai matavimai. Anot L. Salickienės, išsipirkti žemę labai paranku. Šiuo metu 1 aras valstybinės žemės kaime kainuoja apie 200 Lt. Šie dreverniškiai privatizuotų ne tik žemę po namu, bet ir kitoje gatvės pusėje esantį sklypą su ūkiniais pastatais ir dirbama žeme. Tenkantys žemės plotai bendrasavininkiams skaičiuojami pagal butų plotus. L. Salickienė pateikė vieno iš kaimynų pavyzdį, kai abiejuose sklypuose priskirtos žemės plotas užima 7,77 a. Vadinasi, šią žemę būtų galima išsipirkti už apytiksliai 1 500 Lt. Tačiau pagal dabar galiojančią tvarką iki 15 a naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės galima įsigyti su 50 procentų nuolaida. Žemė tekainuotų apie 700–800 Lt.
Visi, išskyrus Z. Šalaševičiutę, yra parašę prašymus ateityje pigiai išsipirkti jiems priskirtą valstybinę žemę. Tačiau žemėtvarkininkė L. Salickienė teigė, kad pirkti žemės neprivaloma. „Atlikus projektinius formalumus, pirkimo galima ir neinicijuoti. Tačiau žemėtvarkos specialistai daugiabutį su suformuota teritorija įtrauks į tų valdų sąrašą, kurių savininkai turi mokėti žemės nuomos mokestį valstybei. Tie, kurie žemės nebus išsipirkę, į rajono Savivaldybės biudžetą mokės nuomą pagal Tarybos patvirtintus įkainius“, – teigė ji.