Reitingų sūpuoklėse rajono gimnazijos ir džiūgauja, ir abejoja

Pavasarį tradiciškai įvertinimų laukia ne tik egzaminuojami abiturientai, bet ir Lietuvos mokyklos. Pastaruosius kelerius metus tapo įprasta, kad žurnalas „Reitingai“ gegužės pradžioje pristato universitetų, kolegijų, gimnazijų, mokyklų praėjusių metų dalykinį reitingą, savivaldybių reitingą pagal mokinių mokymosi rezultatus. Šių rezultatų vertinimas pedagoginėje bendruomenėje nėra vienareikšmis. Mokyklų vadovai pripažįsta, kad apibendrinti duomenys yra įdomūs, verta juos analizuoti, bet tuo pačiu akcentuoja, jog reitingų lentelėje išrikiuotos vietos objektyviai neatspindi pasiekimų ir mokymo kokybės.

Minėtas žurnalas pateikė 356 šalies gimnazijų reitingus. Tarp 100 geriausių Lietuvos gimnazijų 27-oje vietoje šiemet rikiuojasi ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, antrajame šimtuke yra Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, trečiajame – Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija.

Išsikėlė pažangos tikslą

Žurnalas „Reitingai“ spausdindamas straipsnį apie Lietuvos gimnazijų reitingus akcentuoja, kad šiuolaikinis mokslas maždaug prieš du dešimtmečius paneigė genetinį determinizmą. Minėtas žurnalas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos mokyklose, ministerijose, savivaldybėse esą tebevyrauja nuomonė neva žemus Lietuvos mokinių gebėjimus lemia prasta socialinė ekonominė aplinka.

„Nuosekli rezultatų analizė, mokyklos išsikeltas pažangos tikslas, tam sutelkta komanda, mokytojų meistrystė ir sveika profesinė „agresija“ bei mokytojams suteikta laisvė rinktis ugdymo metodus, užduočių mokiniams diferencijavimas, konsultacijos mokiniams patogiu laiku, o mokytojams mokėjimas už realiai konsultuotus vaikus, o ne už „išbūtas valandas“. Štai tokia visų stipriai pakilusių mokyklų vadovų sėkmės paslaptis“, – teigiama minėto žurnalo straipsnyje apibendrinant gimnazijų reitingų tyrimą.

„Kiekviename posėdyje aš remiuosi reitingais – tiek instituciniais, tiek dalykiniais, nes jie padeda mums su komanda pamatyti realią situaciją, kur mes, kaip gimnazija, esame, taip pat padeda išsikelti tikslus ir jų siekti, – žurnalo straipsnyje cituojamas Lietuvos gimnazijų asociacijos tarybos narys Jonas Jatautas. Jo vadovaujama Tauragės Žalgirių gimnazija kelerius metus nuosekliai kyla žurnalo „Reitingai“ sudaromuose reitinguose. 2014 m. buvusi 206 vietoje šiemet Žalgirių gimnazija yra 86. Iš viso yra įvertintos 356 Lietuvos gimnazijos. Pasak J. Jatauto, vis dėlto dauguma mokyklų vadovų, švietimo skyrių administracijų vengia ar net keiksnoja reitingus. „Jie nenori analizuoti“, – pastebi ambicingus tikslus savo gimnazijai iškėlęs direktorius.

Paskelbė lėšas mokiniui

Žurnalas „Reitingai“ atskleidžia, kad 356 šalies gimnazijas vertino taip pat, kaip ir ankstesniais metais: kiekvieno valstybinio egzamino balų vidurkius, kiek dvyliktokų konkretų valstybinį egzaminą išlaikė šimtukais, kiek absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijas, kiek išvyko studijuoti į užsienio universitetus, vertintas ir mokinių nubyrėjimas, t. y. kiek jų buvo priimta į 11 klasę ir kiek baigė 12-ą.

Reitingų viršūnėje pirmoje vietoje yra Klaipėdos licėjus, iš viso surinkęs 81,54 taškus, antroje vietoje – „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius) – 74,85 balo, trečioje – Panevėžio J. Balčikonio gimnazija – 65,65 balo.

Pirmą kartą gimnazijų reitinguose pateikiami duomenys, kiek valstybė skiria lėšų mokinių ugdymui kiekvienoje gimnazijoje. Tiesa, šis kriterijus nebuvo vertinamas, vieno mokinio ugdymo kaina pateikta tik „Reitingų“ skaitytojų dėmesiui.

Žurnalas skelbia, kad Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, kuri iš viso reitinge surinko 51,82 balo, bendros išlaidos vienam mokiniui yra 2 091 Eur; ją pernai baigė 179 abiturientai. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, turinti reitingų lentelėje iš viso 35,2 balo, išleidžia 3 004 eurų, gimnaziją baigė 36 dvyliktokai. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, iš viso pelniusi 29,71 balo, vienam mokiniui išleidžia 2 273 eurus, ją baigė 28 abiturientai. Palyginimui, pavyzdžiui, trečioje reitingų vietoje esanti Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, išleidusi 179 abiturientus, bendrų išlaidų vienam mokiniui turi 1 934 eurus. Ketvirtoje vietoje esanti Šiaulių J. Janonio gimnazija, turėjusi 149 abiturientus, vienam mokiniui – 1 869 eurus, penktoje vietoje esanti Kauno „Saulės“ gimnazija, išleidusi 216 abiturientų, – 1 856 eurus.

Įdomumo dėlei, 328 vietoje esanti Medininkų Šv. Kazimiero gimnazija vienam mokiniui iš viso išleidžia 5 284 eurus. Pernai ją baigė 12 abiturientų.

Įpareigoja neužleisti pozicijų

Iš pusketvirto šimto Lietuvos gimnazijų minėtame reitinge pirmajame trisdešimtuke yra Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija. 2020 m. reitinge gimnazija triumfuoja gražiu pasiekimu: ji yra 27-oje vietoje. Priminsime, kad 2015 m. buvo 75, 2016 m. – 44, 2017 m. – 66, 2018 m. – 59, 2019 m. – 33.

„Reitingai yra svarbu, be jokios abejonės, jie įpareigoja stengtis, mąstyti, kaip tų pozicijų neužleisti ateinančiais metais. Pateiktus žurnale duomenis po karantino analizuosime pedagogų susirinkimuose, metodiniuose būreliuose“, – sakė „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė, „Bangos“ paklausta, ar domisi minėto žurnalo jau kelerius metus rikiuojamais vertinimais.

Kita vertus, direktorės nuomone, minėti reitingai esantys tik tendencijos, kurios nevisiškai tiksliai atspindi realios situacijos subtilybes. Pavyzdžiui, skrydį į reitingų aukštumas gali lemti ir vieno abituriento (o juk privalomą lietuvių kalbos brandos egzaminą laiko šimtai dvyliktokų), laikiusio pasirinktą valstybinį brandos egzaminą, labai geras įvertinimas. Štai pernai gimnazijos chemijos brandos egzamino balų vidurkis (proc.) yra 99. Tai aukščiausias įvertinimas visoje Lietuvoje ir, be abejonės, keliantis gimnazijos vietą reitingų lentelėje.

Visuomenės nuomonė – svarbu

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija 2020 m. minėto žurnalo paskelbtuose reitinguose yra antrajame šimtuke – šiemet veiviržėniškiai šoktelėjo į 172 vietą iš pernai buvusios 221. Priminsime, kad ši gimnazija 2015 m. buvo 219 vietoje, 2016 m. – 180, 2017 m. – 134, 2018 m. – 116.

„Aišku, džiaugiamės, kad žurnalo pateiktuose reitinguose šiemet esame aukštesnėje vietoje. Turime pripažinti, kad tokie įvertinimai formuoja visuomenės nuomonę, visi žiūri, mato. Tačiau, ar tai lemia, ar atspindi tikrąją mokymo kokybę, tai abejoju. Yra daug niuansų, smulkmenų, kodėl mokyklos vienų metų rezultatai yra geresni, o štai jau kitų metų – blogesni. Tačiau žurnalo reitingų duomenis analizuosime su mokytojais, kalbėsimės ir su mokiniais. Žinoti bet kokius vertinimus visada naudinga, padeda pasidaryti tam tikras išvadas“, – „Bangai“ komentavo Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė. Vadovė sakė, kad naujo žurnalo numerio savo akimis dar nematė, tačiau išgirstos naujienos, kad mokykla šiemet aukštesnėje reitingo vietoje, esančios malonios, pakeliančios nuotaiką karantino metu.

Lyginami nepalyginami dalykai

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis taip pat mano, kad sudaromuose žurnalo reitinguose yra pagrįstos ir labai įdomios informacijos. „Šeimoje esame du vadovai. Žinoma, domimės žurnale paskelbtais rezultatais, kokioje vietoje esame, kaip sekasi kitiems. Visgi, manyčiau, kad reitinguose nestinga ir nepalyginamų dalykų, yra subjektyvumo elementų“, – samprotauja A. Alčauskis.

Gimnazijos vadovo nuomone, kaip, pavyzdžiui, galima lygintis su Klaipėdos Vydūno gimnazijos akademinėmis klasėmis? Arba štai priekuliškių gimnazijoje pernai net 6 abiturientai tikslingai siekė tapti kariūnais, tad nestojo į aukštąsias mokyklas, betgi tai neatsispindi reitingų pozicijose.

„Gimnazijų, kitų švietimo įstaigų jau keleri metai skelbiami reitingai tikrai domina kaip apžvalga. Tačiau lentelėse nurodyti rezultatai ir išrikiuotos vietos nėra absoliučiai objektyvūs rodikliai“, – įsitikinęs gimnazijos direktorius.

Ievos Simonaitytės gimnazija 2020 m. minėto žurnalo paskelbtuose reitinguose šiemet iš pernai buvusios 184 vietos smuktelėjo į 233. Priminsime, kad ši gimnazija 2015 m. buvo 270 vietoje, 2016 m. – 327, 2017 m. – 212, 2018 m. – 297.

Kritiškos ekspertų nuomonės

Žurnalui „Reitingai“ paskelbus 2020 m. švietimo įstaigų reitingus, viešojoje erdvėje kilo įvairiausios diskusijos, kritiškas nuomones pareiškė ir ekspertai.

„Norvegijoje universitetų mokslininkai gauna priėjimą prie mokyklų duomenų ir gali juos visapusiškai tirti. Šios analizės, pabrėžiu, atliekamos universitetų, o ne kokio nors žurnalo. Jų tikslas – padėti mokyklai ir parodyti jai, kur per metus buvo patobulėta, kaip sekėsi kaimyninėms mokykloms, kaip keičiasi ateinančių ir išeinančių vaikų skaitymo, matematikos ar kitų sričių gebėjimai. Visapusiška analizė yra kuriama pačiai mokyklai. Tuo tarpu Lietuvoje skelbiami „gėdos sąrašai“, ir mes patys leidžiame mokyklas kalti prie kryžiaus“, – savo pastebėjimus portale LRT.Lt dėsto filosofas Gediminas Karoblis, Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Muzikos instituto profesorius.

Dr. Eglė Pranckūnienė, VšĮ „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja, portale bernardinai.Lt savo straipsnyje komentuodama „Reitingo“ žurnalo tyrimus atkreipia dėmesį, kad jau septintą pavasarį privatus žurnalas „Reitingai“ surūšiuoja Lietuvos mokyklas į geras ir prastas. Jos nuomone, mokyklos visada to laukia su nerimu, kadangi jų vietą reitinge dažniausiai nulemia ne mokytojų įdedamas darbas bei pastangos, o virtinė kiekybinių rodiklių, kurie gali būti priklausomi nuo daugelio išorinių veiksnių. Apskritai šie reitingai atspindi itin suprimityvintą, subanalintą ir ekonomistinį požiūrį į mokyklą, kurioje viską galima pasverti, suskaičiuoti, pamatuoti. „Reitingų sudarytojai šiais metais palygino, kiek pinigų skiriama vieno mokinio ugdymui, ir pamatė didelių skirtumų. Kaip žinome, Lietuvoje mokinių ugdymas finansuojamas „mokinio bei klasės krepšelio“ principu, kuris yra toks pat visos Lietuvos vaikams – 80 proc. mokymo lėšų skiria valstybė, o likusias mokyklų steigėjas – savivaldybė. Suprantama, kad mažose mokyklose vieno mokinio ugdymas kainuoja brangiau, nes jos turi įgyvendinti tokį patį ugdymo planą, kaip ir didelės mokyklos, išlaikoma mokyklų infrastruktūra, kurios negali pelningai parduoti kaip didesniuose miestuose. Lyginti išlaidas vienam mokiniui ir mokinių ugdymo kokybę nėra sąžininga, kai Lietuvos mokyklos nėra savarankiškos ir galinčios skirti pinigų ten, kur norėtų“, – straipsnyje akcentuoja dr. E. Pranckūnienė.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.