Renginių gausa rajone – iššūkis ir organizatoriams, ir tarnyboms
„Bangos“ redakcija neseniai sulaukė skaitytojo laiško (vardas, pavardė redakcijai žinomi), kuriame keliami esminiai klausimai: ar reikia tokios gausos renginių vasarą Klaipėdos rajone, ar tam pakankamai pasiruošiama, ar specialiosios tarnybos pajėgios užtikrinti žmonių saugumą tokiuose masiniuose susibūrimuose, ypač, kai juose prekiaujama alkoholiu. Ar tai nėra vienas žingsnis iki nelaimės? Juolab kad skaudžių istorijų būta – neseniai po renginio Judrėnų seniūnijoje, neblaivaus vyro vairuojamas automobilis atsidūrė tvenkinyje, žuvo žmona ir dukra.
Iškeltais klausimais „Bangos“ redakcijoje diskutavome su kultūrininkais, policijos, priešgaisrinės tarnybos, Viešosios tvarkos skyriaus atstovais.
Auditorija atspindi turinio kokybę
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus patarėja Jolanta Polekauskienė komentavo, jog rajono kultūros įstaigų organizuojami renginiai yra pakankamai optimizuoti. Organizuojami tik patys svarbiausi ir tradiciniai renginiai. Tačiau pripažino, kad kartais atsitinka taip, jog sutampa per vieną savaitgalį keli renginiai, juk vasara turi tik 3 mėnesius, o tradicinės šventės vyksta nuo seno tuo pačiu metu.
Priekulės kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė akcentavo, jog rajono kultūros centrai tarpusavyje labai sąveikauja, todėl didžiųjų renginių stengiamasi nedaryti tą patį savaitgalį, tik išimtiniais atvejais. Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė paantrino, jog vasaros sezonas trumpas, o renginius organizuoja ne tik kultūrininkai, bet ir bendruomenės, kurios rašo projektus. Kiekviena gyvenvietė nori turėti savo šventę.
Anot R. Steponavičienės, auditoriją lemia ir renginių turinio kokybė. Todėl labai norisi, kad kiekviena šventė nebūtų tik atlikėjų koncertas, svarbu surasti savą identitetą, renginio idėjinę prasmę. Pavyzdžiui, Priekulės miesto šventė, truksianti 3 dienas, tai ir žirginio sporto šventė. Priekulė nuo seno žinoma ir kaip teatro kraštas. „Kai organizuojamos šventės yra persmelktos prasme, tai ir publikos nusiteikimas kitoks, ir kitokie žmonės susirenka“, – neabejojo Priekulės kultūros centro direktorė. „Ta linkme, kad kiekvienas rajono kultūros centras turėtų savitą kryptį, labai stipriai einama“, – pabrėžė Kultūros skyriaus patarėja J. Polekauskienė.
Tačiau kultūros centrų vadovės priminė, kad nederėtų maišyti kultūros centrų ir privačių, pramoginių renginių, kurių taip pat gausu vasarą rajone. Pavyzdžiui, Drevernos uoste kone kiekvieną savaitgalį vyksta renginiai, tačiau tai jau privatininkų iniciatyva, ne Priekulės kultūros centro.
Saugumo paketas patvirtintas
Kaip rajone užtikrinamas saugumas renginių metu? Ar nereikėtų renginių organizatoriams išsipirkti skaitytojo laiške minimo saugumo paketo, pagal kurį būtų užtikrinta policijos, medikų pagalba?
„Šis skaitytojo minimas saugumo paketas renginiams mūsų rajone jau seniai egzistuoja – yra renginių organizavimo viešose Klaipėdos rajono teritorijose taisyklės. Pradžioje jos buvo sunkiai priimtos pačių gyventojų, nes labai įpareigojo organizatorius suderinti renginio vietą, tematiką, dydį, planuojamą žiūrovų skaičių, scenarijų. Visa tai organizatorius turi suderinti su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, su policijos komisariatu, seniūnija – negavęs visų tų įstaigų parašų, tu negauni leidimo organizuoti renginio. Jei privatus sektorius organizuoja renginį savo teritorijoje, tuomet šios taisyklės netaikomos. Jos galioja tiems, kurie organizuoja renginius viešose teritorijose. Tačiau privatininkui galioja visos triukšmo prevencijos taisyklės ir pan. Nėra taip, kad savo teritorijoje galiu daryti, ką noriu. Tik jam nereikia įgyti viso to saugumo paketo ir jis tik pagal įvykusią situaciją gali kviesti policiją, medikus ir t. t.“ – dėstė J. Polekauskienė.
Anot jos, didžiulis pasipriešinimas buvo dėl laiko: „Juk visi atsimenate, kad Jonines švęsdavome iki 4 val. ryto. Pati ne kartą esu lydėjusi neblaivius asmenis, kad jie saugiai paliktų Minijos slėnį, visada dirbome ir dirbame darniai su policijos atstovais. Kai išsikovojome, kad renginiai organizuojami iki 23 val. ir retomis išimtimis iki 24 val., tai buvo policijos atstovų atliktas tyrimas, kuris parodė, kad būtent laiko ribojimas, to saugumo paketo priėmimas buvo Klaipėdos rajono sėkmė. Kita vertus, pati didžiausia prevencija yra renginio turinys.“
Renginio organizatoriai, prieš gaudami leidimą, taip pat turi nurodyti, ar tai komercinis renginys, ar ne. Jei komercinis, numatytas mokestis ir priešgaisrinei tarnybai, ir Savivaldybei.
Siūlo įtraukti privačius
Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas sakė matąs prasmę teikti siūlymą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, kad šis saugumo paketas būtų privalomas ir renginiams, kurie vyksta privačioje teritorijoje, išskyrus vestuves, gimtadienius. „Tuomet būtų policija, gaisrinė ir žmonių elgesys automatiškai taptų drausmingesnis. Kartais tiek ir tereikia“, – pastebėjo S. Virbauskas. Anot jo, minėta tragedija Misgiriuose, kuomet žuvo mama ir dukra, įvyko po renginio privačioje teritorijoje. Mūsų gaisrininkai nebuvo gavę prašymo derinti tokį renginį, tik jau birželio 24 d. gavo iškvietimą, jog dega mašina, o 25 d. pasiekė žinia apie automobilį tvenkinyje. „Veiviržėniškiai gaisrininkai atvažiavo per 8 min., gaivino žmones, darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau mamos ir dukters išgelbėti nebepavyko. Greitoji atsirado tik po 55 min.“, – kalbėjo S. Virbauskas.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis patikino, kad vasarą vyksta 3–4 renginiai savaitgalį, visur suspėti sudėtinga, tačiau sugebama tai padaryti. „Renginius įtraukiame į dienos užduotis. Yra skiriamos pajėgos. Apie renginį Misgiriuose buvome informuoti, buvo suderinta su mumis, buvo ir mūsų pajėgos numatytos tam renginiui, tačiau nelaimė įvyko jau po jo, važiuojant į namus. Dabar skiriame ypač didelį dėmesį problemai dėl neblaivių vairuotojų spręsti. Visoje apskrityje esame išaiškinę didžiausią kiekį neblaivių vairuotojų. Šią priemonę vykdome kiekvieną savaitgalį be išimties“, – sakė vyresnysis komisaras.
Kiekvieno vairuotojo neįmanoma sugauti, todėl, pasak R. Stasiulio, viliamasi pačių žmonių sąmoningumo, supratimo, atsakomybės jautimo ne tik prieš save, bet ir prieš kitus. Juk nieko nėra baisiau, kai žūva paties šeimos nariai.
Organizuos mokymus
Skaitytojas laiške atkreipė dėmesį ir į muštynes rajone. Tačiau komisaro R. Stasiulio žiniomis, nei iš Daukšaičių, nei iš Agluonėnų, nei iš Drevernos negauta informacijos apie muštynes. „Buvo, kiek žinau, nedidelis incidentas Drevernoje, bet ten buvo labiau ne muštynės, o per didelis alkoholio kiekis. Visi įvykiai registruojami, nė vieno neslepiame. Tačiau jei kažkas kampe susimušė ir nebuvo mūsų iškvietimo, skundo, pareiškimo, tai ir tokios informacijos neturime. Be to, muštynių būna ne tik renginiuose“, – kalbėjo vyresnysis komisaras R. Stasiulis.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė sakė, jog niekada neatsisako padėti, dalyvauti renginiuose: „Mes patys, kaip viešosios tvarkos pareigūnai, neturime teisės naudoti nei prievartos, nei specialiųjų priemonių, bet esame kaip pagalba policijai, atliekame prevencinį darbą. Grįžtant prie Misgirių, ten buvo išduotas suderintas leidimas. Mes nedalyvavome, nes tokio prašymo neturėjome.“
Kad kiekviename renginyje turėtų būti defibriliatorius, niekas nesiginčija. „Jis turėtų būti kiekvienoje didesnėje įstaigoje“, – neabejojo J. Polekauskienė. Ji pritarė, jog blogiau nebus, jei kultūros centrų darbuotojai dalyvautų pirmosios pagalbos mokymuose. „Suorganizuosiu, galime padaryti. Tačiau, ar atsitikus nelaimei jie galės pritaikyti žinias, čia jau kitas klausimas“, – svarstė Kultūros skyriaus patarėja.
Be alkoholio geba ne visi
Ar galima renginiuose atsisakyti alkoholio? Dovilų etninės kultūros centras tokį sprendimą priėmė jau seniai. „Turbūt koks dešimtmetis. Gargždų kultūros centras gal dvejus metus taip pat bandė rengti miesto šventę be alkoholio, tačiau sumažėjo žiūrovų skaičius ir buvo pasakyta, jog tik tokiems kvailiams kaip Jūs reikia tokių renginių. Vis dėlto teko grįžti prie švenčių su alkoholio prekyba, nors Kultūros skyrius pasisako už blaivias šventes – tai stipriausia prevencija“, – dėstė J. Polekauskienė.
Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė pridūrė, kad Gargžduose vis dėlto yra dvi šventės be alkoholio – tai Obuolių šventė rudenį ir Rasos.
Šiemet Veiviržėnų miestelio šventės vakarinės dalies koncertas, kuriame pasirodys ir grupė „Vairas“, Linas Adomaitis, „Monique“, bus mokamas. Kadangi šventę iš dalies finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė, tai bilieto kaina labiau simbolinė. Suaugusiajam 5 Eur, vaikui nuo 10 m., senjorui – 3 Eur. „Pinigai už bilietus bus skirti atlikėjų honorarams. Jeigu dėl blogo oro daug žiūrovų nesusirinktų, turime nusimatę rezervą lėšų. Žiūrovams – tai simbolinis, drausminis mokestis. Įstaigos apsisprendimas: ar apmokestinti renginį, ar ieškoti rėmėjų, siekiant šventės kokybės“, – kalbėjo J. Polekauskienė. V. Skuodienė pridūrė, kad Gargždų šventei, miesto centrui, surasti rėmėjų šiek tiek lengviau nei kaimiškose vietose, kur paramą gauti išties sudėtinga.
Švenčių mugių dalyviai už dalyvavimą mokestį sumoka atitinkamoms seniūnijoms. Tačiau pramogų ir maisto, gėrimų tiekėjų parinkimo tvarka skiriasi. Pavyzdžiui, Gargžduose juos parenka Gargždų kultūros centras, konkurencija tarp tiekėjų didžiulė. O Priekulės kultūros centras šią sritį palieka seniūnijai. Ar nereikėtų vienos tvarkos?
Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.
