Rudaitiškė nebetveria mėšlo tvaiko

„Esame apsemti srutų. Tvenkinyje žūsta žuvys. Nosį gniaužia smarvė. Kaip gyventi?“ – į „Bangos“ redakciją netinkama mėšlidės priežiūra pasipiktinusi kreipėsi Rudaičių gyventoja.

Rudaičiuose pavasario gaivą gožia mėšlo tvaikas. Vandens tvenkinys ir kelias – apsemti srutų. Tokia kasdienybe su „Bangos“ redakcija pasidalijo Jolita (vardas pakeistas), nebegalėjusi nutylėti apie esą neprižiūrimą kaimynystėje stūksančią mėšlidę. Moteris taip pat pagalbos kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrą, Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Vėžaičių seniūną. Nerimauta ne veltui, pažeidimų rasta.

Tvenkinyje miršta žuvys

Rudaičių kaime gyvenančios Jolitos šeimos įprastos vasaros dienos prie nuosavo tvenkinio – tik smagūs prisiminimai. Mat šiuo metu jame skaidrų vandenį pakeitė srutos. Jos į tvenkinį atitekėjo iš netoliese esančios mėšlidės. „Vanduo kone juodas. Vaikas liūdi, kad vasarą negalės maudytis pamėgtame šeimos tvenkinyje. Nuo užteršto vandens žūsta žuvys. Ištraukėme mažiausiai 20 negyvų karpių“, – žalą dėstė Jolita. Ji „Bangai“ prasitarė, kad turėjo minčių netoliese mėšlidės esančiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, tačiau srutų proveržis jos šeimą nuo šių minčių atgrasė. Mėšlo tvaiką užuodė ir srutomis nudažytą tvenkinį išvydo ir prieš porą savaičių apsilankiusi „Bangos“ korespondentė. „Gelbėkite, nebežinau, kur kreiptis. Jei patys savininkai čia gyventų, turbūt deramai ją ir prižiūrėtų. Ar gi šitaip galima?“ – pečiais gūžčiojo gyventoja. Visgi, ji rankų nenuleido ir nusprendė ieškoti pagalbos. Jolita viliasi, kad viešumas privers mėšlidės savininkus atsakingiau žiūrėti į jos priežiūrą.

Sandarumui pritrūko laiko

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra operatyviai sureagavo į Jolitos skundą. Kovo 17 d. pradėtas neplaninis Laimos Karbauskienės ūkio, kuriame įrengta mėšlidė, patikrinimas. Kaip „Bangą“ informavo minėtos agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus, galutinių išvadų dar nėra (šiuo metu renkama reikalinga informacija, dokumentai). Tačiau patikrinimo vietoje specialistai nustatė, kad mėšlidė yra nesandari. Tai reiškia, kad nėra užtikrinama, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. „Pažeidžiami Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimai. Už šiuos prasižengimus yra numatyta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 str. 1 d., tačiau tiksliai, kokia bus bauda galėsime įvardyti kovo 31 d., kai bus galutiniai rezultatai. Galimai dar bus užfiksuota ir kitų pažeidimų“, – apžvelgė A. Vaitkus.

„Bangai“ susisiekus su ūkio savininke, ji pripažino, kad mėšlidė yra nepakankamai sandari. L. Karbauskienė užtikrino, kad tai toli gražu nėra piktybiškas reikalavimų nesilaikymas. „Mėšlas, žinoma, yra matomas, tačiau nekrenta per viršų. Srutų mes tikrai neišpilame. Mėšlidei galbūt ir trūksta sandarumo. Jo užtikrinti tiesiog nespėjome. Nes mėšlidę rekonstravome praėjusį rudenį“, – komentavo ūkininkė. Ji pastebėjo, kad Rudaičiuose yra pažeista melioracija. Vos palijus aplink mėšlidę telkšo vanduo, tad privažiuoti ir užbaigti mėšlidės darbus ne taip lengva. Tačiau kai tik leis oro sąlygos, mėšlidę pažadėta užsandarinti, mėšlus išvežti ir daugiau neprasižengti.

Pasak Vėžaičių seniūno Liudo Laukaičio, į seniūniją dėl L. Karbauskienės ūkyje esančios mėšlidės ir srutų proveržio Rudaičiuose daugiau nesikreipė nė vienas gyventojas. „Jolita skambino ir įvardijo šią problemą. Tačiau daugiau nusiskundimų negavome. Jei gyventoja pati nebūtų kreipusis į aplinkosaugininkus, būčiau pats susisiekęs su specialistais. Dabar belieka laukti galutinių patikrinimo išvadų“, – komentavo seniūnas.

Prasižengė jau trečią kartą

Pasirodo, kad į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros akiratį minėtas ūkis patenka jau nebe pirmą kartą. Apie galimus prasižengimus anonimiškai aplinkosaugininkus informuoja gyventojai. 2014 metų gegužę fermos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis mėšlo laikyta rietuvėje prie tvarto, kur nebuvo įrengtas sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtik­rinantis, kad srutos nenutekėtų į aplinką. Tuo buvo pažeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimai. Antrą kartą ferma tikrinta 2016 metų vasarį. Tuomet be prasižengimų irgi neapsieita. Paaiškėjo, kad tirštas (kraikinis) mėšlas iš ūkio buldozeriu išstumiamas į lauko aikštelę prie tvarto, kur įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir išvežamas į rietuvę lauke. „Jos įrengimas neatitiko reikalavimų: nebuvo apjuosta ne žemesniu, kaip 20 cm aukščio žemės pylimu, ant lauko dirvos paviršiaus trūko suformuoto durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnio, skirto srutoms ar skysčiams nuo mėšlo susigerti“, – aiškino A. Vaitkus. Pasak jo, abiem atvejais L. Karbauskienei taikyta administracinė atsakomybė bei duotas privalomasis nurodymas sutvarkyti mėšlo rietuvę, esančią nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Vanduo – geriamas

Jolitai nerimą kėlė ir geriamojo vandens kokybė. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kovo 16 d. patikrino Rudaičių kaimo vandenvietę, eksploatuojamą AB „Klaipėdos vanduo“. Iš gyventojos virtuvės vandens čiaupo buvo paimtas mėginys. Atlikus mikrobiologinius ir cheminius laboratorinius tyrimus, vandenyje mikrobinės taršos nerasta, toksinių rodiklių nitritų ir nitratų koncentracijos neviršijo leidžiamų lygių, koliforminių bakterijų neaptikta „Pagal ištirtus rodiklius vanduo yra saugus. Gręžinio eksploatavimo pažeidimų tikrinimo metu nebuvo nustatyta. Vandens bokštas nenaudojamas, atjungtas. Gręžinio griežto režimo apsaugos juosta aptverta, joje nevykdoma jokia veikla“, – rezultatus „Bangai“ aptarė minėtos tarnybos viršininko pavaduotoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Dalia Kaveckienė. Ji pridūrė, kad nors gręžinio taršos apribojimo juostoje (50 metrų spinduliu apie gręžinį) veikla nevykdoma, tačiau matosi, kad šioje juostoje esančiose pelkėse, grioviuose susikaupęs vanduo yra rusvas. Todėl buvo patikrinti šalia vandenvietės esantis L. Karbauskienės ūkis pagal kompetenciją dėl gyvulių gerovės, ženklinimo ir registravimo. Pažeidimų nenustatyta.

• Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos tarnybos agentūra 2016 m. patikrino 22 ūkininkus dėl mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų vykdymo. 9 ūkininkams dėl nustatytų pažeidimų taikyta administracinė atsakomybė. Jiems skirtos baudos ir duoti privalomieji nurodymai pažeidimams pašalinti. Dažniausi pažeidimai – ne pagal nustatytus reikalavimus įrengtos mėšlo rietuvės.