Savivaldybės darbuotojų komandiruotės: tarp būtino tobulėjimo ir racionalių išlaidų

„Galima leisti, galima neleisti į tas komandiruotes. Ar nauda iš jų bus? Čia labiau gal dėl akiračio…“ Šis buvusio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko samprotavimas, nuskambėjęs per Kontrolės komiteto posėdį, puikiai apibendrina ilgametę valdininkų komandiruočių dilemą: asmeninės naudos – platesnio akiračio – siekis susiduria su racionalių biudžeto išlaidų principu. Nors dabartinis Administracijos vadovas Jevgenijus Bardauskas tvirtina, kad visos komandiruotės – pagal nustatytas tvarkas ir teisės aktus, šį klausimą, greičiausiai, aktualų visos šalies mastu, iškėlusi Kontrolės komiteto pirmininkė Loreta Urbutė klausia, kur vis dėlto nubrėžta riba tarp būtino tobulėjimo ir brangaus, nevaldomo išlaidavimo.
Kyla klausimų dėl efektyvumo
Prie jau anksčiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės, Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Kontrolės komiteto pirmininkės L. Urbutės iškeltos komandiruočių problemos dar kartą grįžta praėjusią savaitę. Prieš tai Savivaldybės administracijos prašyta pateikti duomenis apie komandiruočių tikslingumą ir atitikimą teisės aktams, 2023–2024 metais vykdytų komandiruočių Lietuvoje ir užsienyje sąrašą bei tam išleistas lėšas.
Prašymas buvo išgirstas ir Kontrolės komitetas sulaukė rašto, kuriame, pasak pirmininkės, nurodyta, kad visos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, komandiruotės vykdytos pagal teisės aktus ir nustatytas tvarkas, nors, peržiūrėjus visų darbuotojų komandiruotes, vis dėlto nustatyta, kad 8 darbuotojų kelionės išlaidos viršijo nustatytą 1 500 eurų per kalendorinius metus sumą.
„Kiekvienas darbuotojas turi „krepšelį“, kurį gali išnaudoti. Jei jis viršijamas, vadinasi, tvarka yra pažeista. Ar peržiūrėjote komandiruočių tikslingumą, ar tos komandiruotės ir stažuotės pagal darbuotojų pageidavimą? Kokia situacija prieš ir dabar?“ – Savivaldybės administracijos direktoriaus J. Bardausko per praėjusią savaitę vykusį Kontrolės komiteto posėdį klausė L. Urbutė, kuriai kyla abejonių dėl komandiruočių realios pridėtinės vertės savivaldybei.
Nors mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas yra būtini, Kontrolės komiteto pirmininkė pabrėžė, kad komandiruotės turi būti pagrįstos ir naudingos įstaigos veiklai, o grįžtamasis ryšys bei įgyta patirtis turi būti realiai pasidalinami su kolegomis.

Tvarką sugriežtino
Atsakydamas į klausimą, J. Bardauskas pažymėjo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, sulaukusi Kontrolės komiteto rekomendacijų, ėmėsi veiksmų. Jo sprendimu pirmiausia apribojo komandiruotes į užsienį, leidžiant jas tik tuomet, kai susijusios su projektine veikla arba atstovavimu tarptautinėse organizacijose, kurios teikia finansinę ar kitokią naudą savivaldybei.
„Tai dabar būtent tik tokios komandiruotės į užsienį yra leidžiamos. Savivaldybės darbuotojams Lietuvoje mes tikrai neribojame komandiruočių. Turime suprasti, kad žmonės turi mokytis, turi kelti kvalifikaciją, tobulintis, šviestis. Mūsų tikslas yra, kad rajono Savivaldybės darbuotojai įgautų kuo daugiau žinių, pasidalintų gerąja patirtimi su kitais kolegomis, ministerijomis ir panašiai“, – akcentuodamas nuolatinio mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ir patirties dalijimosi svarbą, kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovas.
Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė teiravosi, kokia tvarka darbuotojas komandiruojamas, kaip apskritai jį pasiekia informacija apie galimybę vykti tobulintis. J. Bardauskas aiškino, kad dažniausiu atveju apie galimybę vykti į komandiruotę pranešama per skyriaus vedėją. Yra ir taip, kad patys darbuotojai prašosi komandiruojami, motyvuodami tuo, kad rengiami mokymai reikalingi jo kvalifikacijai kelti. „Tai, be abejonės, jam yra suteikiama galimybė dalyvauti tuose mokymuose“, – teigė direktorius ir patvirtino, kad darbuotojo kelionės išlaidoms yra numatytas 1 500 eurų krepšelis per metus, kurio kontrolę vykdo Savivaldybės Teisės ir personalo skyrius.
J. Bardauskas taip pat užsiminė apie planus samdyti žmogiškųjų išteklių specialistą, kuris būtų atsakingas už mokymų organizavimą ir planavimą, siekiant, kad informacija apie tobulinimosi galimybes pasiektų visus darbuotojus pagal jų kompetencijas.

Platusis kontekstas: darbuotojų skatinimas
Peržiūrėti, ar komandiruotės vyko taip, kaip pagal numatytas tvarkas jos turėtų vykti, buvo įpareigota ir Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba. Todėl L. Urbutė paprašė ir posėdyje dalyvavusios Savivaldybės kontrolierės Dalios Gečienės pakomentuoti, kas išaiškėjo, atliekant analizę. Kontrolierė nedaugžodžiavo: „Kiek pamenu, nebuvo ten didelių nusižengimų dėl išlaidų komandiruotėms. Tik pastebėta, kad vienam žmogui buvo surašytos visos išlaidos – važiavo grupė, o išlaidos buvo surašytos vienam asmeniui. Tai išdalinus nebuvo viršyta numatyta suma.“
Kad įvyko techninė klaida ir vieno žmogaus vardu buvo „nurašytos“ visos išlaidos, patvirtino ir J. Bardauskas.
Dėl Savivaldybės darbuotojų komandiruočių pasisakė ir buvęs Administracijos direktorius S. Karbauskas, kuris pabrėžė kitą medalio pusę. Jis teigė, kad komandiruotės yra svarbi darbuotojų skatinimo ir motyvavimo priemonė, padedanti mažinti darbuotojų kaitą. Anot jo, komandiruotės veikia kaip motyvacijos priemonė, gerinanti darbuotojų sąlygas ir padedanti išlaikyti specialistus, kas, jo nuomone, yra finansiškai naudingiau nei permokos, atsirandančios sustojus projektams.
„Mano subjektyvia nuomone, tai tarsi paskatinimas darbuotojų, darbo sąlygų gerinimas, kad mažesnė darbuotojų kaita būtų ir taip toliau. Gali leisti, gali neleisti į tas komandiruotes. Ar nauda iš jų bus? Čia labiau gal dėl akiračio… Nes kitas darbuotojas, Savivaldybėje išdirbęs 20 metų, net Druskininkuose vykstančiuose mokymuose nebuvęs. Visokių čia tų niuansų. Mes planavome ir eilę daryti, kad, pavyzdžiui, jei pernai važiavai, tai gal šiemet jau nebevažiuosi. Žinoma, viskas turi atitikti teisės aktus vienareikšmiškai. Negali būti jokių savavaliavimų. Nemačiau, kad dėl tų komandiruočių sugriūtų Savivaldybės biudžetas. Bet viskas tvarkoje, tebūnie“, – savo požiūrį į komandiruotes dėstė ir sugriežtintą jų tvarką vertino S. Karbauskas.
Tačiau šis požiūris, nors galbūt ir teisingas dėl motyvacijos, kelia klausimą, ar Savivaldybės biudžetas turėtų būti naudojamas kaip socialinis ar motyvacinis fondas, o ne išimtinai kaip priemonė funkcijoms vykdyti ir tikslinei naudai kurti?
L. Urbutės apibendrintas palinkėjimas dabartiniam Administracijos direktoriui taikliai apibrėžė problemos esmę: komandiruotės turi būti pagrįstos, naudingos įstaigos veiklai, vykdytinos skaidriai ir racionaliai naudojant biudžeto lėšas.

Akcentavo naudą savivaldybei
„Kaip Kontrolės komiteto pirmininkė vertinu komandiruotes į užsienio valstybes kaip vertingą, šiuolaikišką viešojo sektoriaus praktiką, kai jos grindžiamos aiškiais tikslais – kompetencijų stiprinimu, žinių mainais ar dalyvavimu tarptautiniuose projektuose. Esu už tai, kad Savivaldybės darbuotojai turėtų galimybę tobulėti ir semtis patirties užsienyje, nes tai ne tik prisideda prie komandos stiprinimo ir motyvacijos didinimo, bet ir gali būti veiksminga skatinimo priemonė“, – jau po posėdžio „Bangai“ komentavo L. Urbutė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį į augančias komandiruočių apimtis ir išlaidas. Jos pateiktais duomenimis, 2023 metais užsienio komandiruotėse dalyvavo 75 darbuotojai, o 2024-aisiais jų skaičius išaugo iki 130, o biudžeto lėšos išaugo nuo 154 597,20 iki 185 373,12 euro. Politikės teigimu, šie skaičiai reikalauja atsakomybės ir racionalaus požiūrio į viešųjų lėšų naudojimą.
„Ypatingai svarbu užtikrinti, kad komandiruotės būtų suplanuotos skaidriai, pagal aiškius kriterijus, grindžiamos realia nauda savivaldybei ir paskirstytos sąžiningai tarp darbuotojų – be favoritizmo ir užtikrinant, kad visi turėtų lygias galimybes. Pastebima, kad dažnai komandiruotėse dalyvauja tie patys asmenys, girdima, kad ne visi darbuotojai buvo informuojami apie galimybę vykti“, – aiškino Kontrolės komiteto pirmininkė, tokią praktiką vadindama ydinga.
Jos žodžiais, atsakomybė už šių procesų skaidrumą ir racionalumą tenka Administracijos direktoriui, kuris turi užtikrinti, kad sprendimai dėl komandiruočių būtų ne tik formalūs, bet ir vertinti pagal jų turinį, tikslą bei pridėtinę vertę savivaldybei.
„Būtina suderinti darbuotojų tobulėjimo galimybes su atsakingu ir skaidriu viešųjų finansų naudojimu“, – pabrėžė L. Urbutė.
Gintarė KARMONIĖNĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.