Savižudybių prevencijos koordinatorė: „Pagalba ir viltis visuomet yra“

Klaipėdos kultūros fabrike rugsėjo 8 d. vyko spektaklio „Nuostabūs dalykai“ peržiūra. Šis ir kiti Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro šią savaitę organizuoti renginiai buvo skirti Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai minėti.

Dalykai, verti gyvenimo
Spektaklyje buvo kalbama apie psichologinę sveikatą ir nuostabius dalykus, dėl kurių verta gyventi. Pagrindinis veikėjas, pasakodamas savo istoriją, dalijosi sunkiais išgyvenimais ir būdais, kurie padėjo ištverti sunkumus. Renginio iniciatoriai ir dalyviai išsakė mintis apie meno galią, padedančią kalbėti apie sudėtingas temas.
„Menas padeda žmonėms atpažinti įvairias situacijas, vaizdinius, ir žmonės mene atpažįsta savo būsenas, jiems iškyla kažkokios emocijos, jausmai. Manau, kad kai tai žmogus pamato iš šono ir jam kyla įvairių jausmų, gali su tais jausmais pabūti, paklausti savęs, iš kur tie jausmai atsirado, kas čia įvyko“, – savo pastebėjimais su „Banga“ dalinosi Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorė Indrė Bučė. Ji įsitikinusi, kad šis spektaklis, kuriame persipina lengvumas, šiluma ir humoras, kalba apie labai sunkias temas, o tai tikrai mažina savižudybių ir apskritai psichikos sveikatos temos stigmą.
Žiūrovė Beata Stonkuvienė pastebėjo, jog spektakliuose istorijos pasakojimas yra paveikus ir suaugusiesiems, ir vaikams. Žmogus, istoriją išvydęs akimis, jautriau reaguoja, sutelkia dėmesį.
Laimė, atvykusi į spektaklį turėdama tikslą iš savo mažo pasaulėlio išlipti, teigė, kad vien kalbėjimas ar paskaitos apie savižudybių prevenciją galvoje neužsilieka taip, kaip vaidinimas, turintis emociškai paveikią istoriją, ar praktinis pavyzdys. „Dažnai informaciją, kuri man tiesiog pasakoma, aš suprantu, tačiau galvoje ilgai jos nelaikau, o praktika daugiau duoda, nes su praktika tu pasisemi ir žinių“, – „Bangai“ komentavo spektaklio žiūrovė.
Kalba apie psichologinę sveikatą – stigma
Paklausta apie stigmas, susijusias su psichikos sveikata ir jos sunkumais, kurios šiandien dar vis pastebimos visuomenėje, savižudybių prevencijos koordinatorė I. Bučė neslėpė: „Ne paslaptis, kad iš tikrųjų tai, kas yra susiję su psichikos sveikata, vyrams vis dar yra tabu. Apskritai šios temos mūsų visuomenėje yra tabu, bet vyrams ypač. Be galo liūdna, kad vyrų savižudybės yra nuo keturių iki penkių kartų dažnesnės negu moterų savižudybės.“
Pašnekovė pastebėjo, kad spektaklis gali tapti savotišku būdu sudominti ir tuos žmones, kurie į psichologinę paskaitą galbūt neitų. Pavyzdžiui, moteris, norėdama apsilankyti spektak­lyje, kartu pasikviečia ir vyrą – taip jis, nors pats tokio renginio galbūt nesirinktų, vis tiek į jį ateina. Tai tampa savotišku būdu pasiekti kitą auditoriją, kalbant apie savižudybių prevenciją.
„Tai yra sunki asmeninė tema, ypač lietuviams, nes mes esame šaltesni, tai apie jausmus, manau, daugumai yra sunku kalbėti. Savižudybės, psichikos sveikatos sunkumai yra sudėtingos temos, kuriomis nelengva dalintis. Tu, kaip žmogus, niekada nenori pasirodyti silpnas, kažkuo prastesnis“, – pasakojo B. Stonkuvienė, spektaklio žiūrovė.
I. Bučė taip pat akcentavo, kad apskritai žmonės bijo kreiptis pagalbos, o pirmas žingsnis yra baisiausias: „Kadangi tenka būti emocinės gerovės konsultante ir konsultuoju žmones, pastebiu, kad sunkiausia žmonėms užsiregistruoti. O po to, jau konsultacijų metu, mezgant ryšį, nebėra tokios baimės, ir žmonės dažnai dalinasi, kad galėjo kreiptis anksčiau. Dažniausiai žmonės kreipiasi, kai jau būna susidėję ne vienas dalykas, ne viena prob­lema, kurią reikia spręsti.“

Savižudybių prevencijos koordinatorė I. Bučė svarstė, jog galbūt laiku kreiptis pagalbos trukdo ir išankstinės nuostatos. Žmonės dvejoja, kad negaus reikiamos pagalbos, arba galbūt žmogus pats net nėra išsiaiškinęs, kokios jam pagalbos reikia ir ar kitas specialistas ar žmogus sugebės atliepti tą poreikį.
Trys atpažinimo ženklai
I. Bučės teigimu, dažniausiai žmonės savižudybių tema bijo svarbiausio dalyko – paklausti, nes bijo atsakymo. Pasak savižudybių prevencijos koordinatorės, kiekvienam svarbu pačiam išsiaiškinti santykį su tema, o norint išsiaiškinti būtina apie tai kalbėti garsiai, drąsiai ir dažniau: „Kuo labiau mūsų santykis su kažkuria tema yra pažintas, tuo lengviau apie tai kalbėti. Ir tada, manau, atsiranda galimybė išdrįsti paklausti.“
I. Bučė taip pat priminė, kad atpažinti žmogų, kuriam yra sunku, padeda trys pagrindiniai dalykai: kalba, nuotaika ir elgesys. „Dažniausiai tai yra nenatūrali žmogui būsena, pasikeičia žmogaus kalba, pasikeičia elgesys ir taip pat nuotaika“, – į ką reikėtų atkreipti dėmesį, paaiškino specialistė.
Taip pat svarbu užčiuopti pokytį. „Kartais mes turime tokią stiprią intuiciją pažinti žmogų, mūsų akys daug daugiau informacijos nuskaito, negu iš tikrųjų mūsų protai sugeba suvokti. Manau, kad pokytį atpažinti yra kartais pakankamai sunku, ypač jeigu tai yra labai artimas žmogus, bet labai svarbi dalis būtent atpažinimas“, – sakė I. Bučė.
Kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus, daugiau kalbama nemokamuose baziniuose savižudybės prevencijos mokymuose, kuriuos organizuoja Visuomenės sveikatos biuras.
Spektaklio žiūrovė Laimė pažymėjo, kad kitų žmonių sėk­mės istorijos leidžia suprasti, kad nesame bejėgiai. „Žmonės turėtų labiau atsiskleisti, labiau išeiti iš savo komforto zonos“, – „Bangai“ komentavo žiūrovė.
Savižudybių prevencijos koordinatorė I. Bučė priminė, kad pagalba ir viltis visuomet yra ir pridūrė: „Pagalbos Klaipėdos rajone yra labai daug ir nemokamai. Visuomenės sveikatos biure dirba psichologai, emocinės gerovės konsultantai.“

• Nemokama ir konfidenciali emocinė pagalba telefonu Lietuvoje yra prieinama visą parą. Štai pagrindiniai pagalbos numeriai, kuriais galite skambinti patys arba pasiūlyti tiems, kam šiuo metu sunku:
• Vilties linija (pagalba suaugusiesiems) tel. 116 123,
• Jaunimo linija (pagalba jaunimui) tel. 8 800 28888,
• Pagalbos moterims linija tel. 8 800 66366.

• Higienos centro duomenimis, 2013 metais Lietuvoje nusižudė 1 085 asmenys (36,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2023 metais – 562 asmenys (19,6 – 100 tūkst. gyventojų), o 2024 metais – 566 asmenys (19,6 – 100 tūkst. gyventojų).
• Lietuvos rodiklis yra beveik du kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
• Vyrai Lietuvoje nusižudo maždaug 4–5 kartus dažniau nei moterys. Ypač jautri grupė išlieka darbingo amžiaus ir vyresni vyrai.
• Kaimo vietovėse gyventojai nusižudo beveik dvigubai dažniau nei miestuose.

Skaistė BUDRYTĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės praktikantė

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas