Seniūnijų pirkiniai – mįslė gyventojams

„Bangos“ redakciją pasiekė dėl seniūnijų pirkinių sunerimusio gargždiškio (redakcijai vardas ir pavardė žinomi – aut. pastaba) laiškas. „Kur eina mūsų mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos į kairę ir į dešinę švaisto seniūnijos? Girdėjau tokią frazę, kad atseit reikia pinigus „nunulinti“, t. y. išleisti metų pabaigoje likusias biudžeto lėšas. Ar pasidomėjote, ką praėjusiais metais pirko seniūnijos?“ – smalsumą žadino laiško autorius.

Skiria po 500 ir 1000 eurų

Savivaldybės Centrinės buhalterijos specialistė Daiva Džervienė redakciją informavo, kad seniūnijų darbo organizavimui asignavimai yra numatyti Strateginio veiklos plano „Savivaldybės valdymo ir pagrindinių funkcijų vykdymo“ programoje. Kiekvienais metais prekėms įsigyti seniūnijoms yra skiriama po 500 eurų, o Gargždų ir Priekulės seniūnijoms – po 1000 eurų.

Seniūnai yra šių asignavimų valdytojai ir patys sprendžia, kam panaudoti šias lėšas. „Pavyzdžiui, už jas gali būti perkamos kanceliarinės ar kitos tuo metu reikalingos prekės. Už visus išleistus pinigus yra atsiskaitoma Centrinei buhalterijai, pateikiant PVM sąskaitas-faktūras. Prekės yra įsigyjamos iš tiekėjų, su kuriais Savivaldybės administracija turi galiojančias sutartis. Papildomai lėšų nėra skiriama“, – aiškino D. Džervienė.

Centrinės buhalterijos specialistė pastebėjo, kad seniūnai dažnai turimas lėšas taupo ir jas išleidžia metų pabaigoje, o po to vėl visus metus neperka tam tikrų prekių, nes jų užtenka iki kitų metų pabaigos. „Pavyzdžiui, jei seniūnija pirko kanceliarinių prekių gruodžio mėnesį, tai jų ir užtenka metams iki kito gruodžio“, – iliustravo ji.

Remontas – savo pajėgomis

„Banga“ apie pirkinius teiravosi ir pačių seniūnų. Akylas į redakciją kreipęsis skaitytojas informavo, kad kavos aparatą pastebėjo Dauparų–Kvietinių seniūnijoje. Apie šio pirkinio atsiradimą žurnalistei paklausus seniūnijos šeimininkės Juditos Čekuolienės, ji šį smalsumą įvardijo neadekvačiu priekaištu. „Mūsų seniūnija įsikūrusi Gargždų centre. Taip, pas mane stovi kavos aparatas, nes rūpinuosi seniūnijos įvaizdžiu ir savo svečiais. Nejaugi seniūnijos darbuotojai, svečiai – ne žmonės? Nejaugi jiems nereikia pasitarimų, kavos pertraukėlių? Be to, kavą gerti su tirščiais – itin nesveika“, – aiškino seniūnė. Ji pasakojo, kad kavos aparatą už 300 ar 400 eurų pirko iš sutaupytų nuompinigių.

J. Čekuolienė tikino, kad su pinigais elgiasi itin atsakingai. „Seniūnijos patalpų remontui nesamdžiau darbininkų. Su kolektyvu tvarkėmės savo jėgomis po darbo valandų. Išleidome medžiagoms 162 eurus, o galėjome samdyti įmonę ir pakloti 3 000 ar net 4 000 eurų“, – argumentavo Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė. Ji aiškino, kad praėjusių metų pabaigoje nieko nepirko, nes visus pinigus išleido potvynių padariniams šalinti, grioviams kasti, pralaidoms įrengti. Seniūnė kalbėjo, jei lieka pinigų, vienas iš pirkinių prioritetų – darbininkų rūbai.

Renkasi pigesnį variantą

Kad seniūnijos pinigų į kairę ir į dešinę nešvaisto, užtikrino ir Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė. Pasak jos, skirti biudžeto pinigai daugiausia išleidžiami kanceliarinėms prekėms. „Kiek­vieną pirkinį apsvarstome, renkamės pigesnį variantą. Juk reikia, kad užtektų ne tik kanceliarinėms prekėms, tačiau ir gėlėms seniūnijoje, jubiliatų, naujai išrinktų seniūnaičių ir kt. sveikinimams. Be to, niekada nežinosi, kada kokia kėdė sulūš“, – kalbėjo seniūnė. Ji pasidžiaugė, kad seniūnijai gelbsti verslininkai. Štai jų dėka seniūnija nusipirko šaldytuvą, išskleidžiamus stalus renginiams. „Svajojame apie mikrobangų krosnelę pasišildyti maistui, nes aplink seniūniją nėra maitinimo įstaigų. Tačiau vis atsiranda svarbesnių pirkinių. Apie kavos aparatus nė negalvojame. Kavą, cukrų perkame už savo pinigus“, – pasakojo N. Ilginienė.

Taupiai 500 eurų prekėms leidžia ir Judrėnų seniūnija. „Ieškome pigesnių variantų. Stengiamės suktis su tiek, kiek turime. Kavos aparatų gal ir norėtume, tačiau mus tenkina esama buitinė technika: virdulys, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė“, – kalbėjo seniūnas Zigmantas Siminauskas. Iš įdomesnių pirkinių jis įvardijo praeitais metais įsigytą spintą, skalbimo priemones, šiemet – kuro katilo dalį. Artimiausiu metu seniūnija planuoja pirkti kanceliarines prekes.

Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė pasakojo, kad seniūnija daugiausia lėšų išleidžia reprezentacinėms ir visuomenei skirtoms prekėms. „Praėjusiais metais pirkome ir gyventojams, įstaigoms dovanojome apie 20 Lietuvos trispalvių, nuolat rūpinamės renginiams reikalinga atributika. Lėšas leidžiame ne seniūnijos viduje, o vardan vietos žmonių gerovės“, – pabrėžė seniūnė ir akcentavo, kad seniūnija privalo turėti pakankamai reprezentacinių priemonių, kurių šiuo metu stinga.

Praėjusių metų likutis – 450 tūkst. eurų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė akcentavo, jog tokio dalyko, kad metų pabaigoje reiktų „nunulinti sąskaitas“, nėra. Mat per metus nepanaudoti biudžeto pinigai tampa likučiais, grįžta į biudžeto apskaitą ir kitąmet vėl yra perskirstomi. Iš 2017 m. biudžeto liko apie 450 tūkst. eurų. „Apie 414 tūkst. eurų bus panaudoti AB „Klaipėdos vanduo“ akcijų emisijai apmokėti. Dar apie 36 tūkst. eurų – iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos, kurios bus panaudotos specialioms sveikatos apsaugos priemonėms vykdyti“, – detalizavo Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja.

Smalsuolius ragina sekti

Viešųjų pirkimų tendencija, pasak Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Egidijaus Gedrimo, rajone yra tokia, kad pirkimų skaičius tolygiai pasiskirsto per metus (galbūt tik sausį jų yra mažiau). Viešuosius pirkimus vykdo Savivaldybė, o ne pačios seniūnijos savarankiškai. „Pavyzdžiui, 2016–2017 m. organizuotas vidaus durų pirkimas Judrėnų, Veiviržėnų seniūnijose. Taip pat informacinių lentų, tvorų iš vielinio ir metalinio tinklo, medžio bei stotelių paviljonų pirkimas seniūnijoms“, – apžvelgė E. Gedrimas. Jis pabrėžė, kad Savivaldybės raštu sudaromos sutartys, kurių vertė – 3 000 eurų be PVM ir daugiau, viešai skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tad kiekvienas asmuo gali žiūrėti, kada, kam, kas ir kokiomis sąlygomis buvo nupirkta.