Signataro Jurgio Šaulio pavyzdys kraštiečiams: nesavanaudiškumas kūrė valstybę

Ženklu „Laisvės veltui nebūna“ su sertifikatu konferencijoje apdovanoti pilietiškiausi moksleiviai. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija: H. Sadauskas, L. Norvilaitė, S. Prižgintaitė, G. Gagilaitė, M. Bertulis; Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija: I. Poškaitė, N. Gaudutytė; Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija: I. Kaltauskas, G. Greivytė; Gargždų „Minijos“ progimnazija: S. Petruškevičius, K. Ričkus; Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla: G. Meškytė; Agluonėnų pagrindinė mokykla: J. Mulskytė, A. Keraitytė; Ketvergių pagrindinė mokykla: M. Narkutė. Pagerbtus moksleivius sveikino asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ prezidentas V. Skuodas (pirmas iš dešinės), Tarybos narė R. Petrauskienė, Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius, „Bangos“ redaktorė V. Butkuvienė, Seimo nario B. Markausko padėjėjas R. Daubaris.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė su konferencijos pranešėjais istorikais S. Pocyte ir V. Plečkaičiu.
Vasario 16-oji – ypatinga šventė signataro J. Šaulio giminės atstovams Č. Tarvydui ir P. Raudžiui, gimnazijai padovanojusiam savo rankų darbo kūrinį.
Lietuvos Respublikos prezidentės puokštė signatarams pagerbti.
Konferencija prasidėjo teatralizuotu vaidinimu „Veiviržėnai 1918 m.“.

 

Kraštiečio, balsėniškio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio asmenybės ir pasiaukojamos veiklos šviesoje sumanyta konferencija, Vasario 16-osios išvakarėse vykusi signataro vardu pavadintoje Veiviržėnų gimnazijoje, buvo tik vienas iš ciklo „Žingsniai į laisvę“ renginių. Prasmingi konferencijos akcentai atskleidė platesnį istorinį kontekstą, kuriame brendo Lietuvos laisvės ryžtas, atvėręs galimybes lietuvių tautos savarankiškumui, suteikęs garantijas lietuvių kalbos, mokslo, kultūros plėtrai. Visa tai pasiekta iškilių žmonių nesavanaudišku pasiaukojimu kuriamos valstybės gerovei.

Aktas – vilčių dokumentas

Konferencijoje perskaityti du pranešimai: Kovo 11-osios signataras, diplomatas, istorikas Vytautas Plečkaitis kalbėjo apie signataro Jurgio Šaulio ir dar kelių jo kolegų diplomatinę veiklą, o Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos direktorė, dr. Silva Pocytė istoriniame kontekste nagrinėjo Lietuvos ir Vasario 16-osios santykį.

Prieškario Lietuvoje Jurgis Šaulys buvo žinomas kaip vienas pirmųjų moderniosios Lietuvos valstybės ambasadorių užsienio šalyse. Jis buvo aktyvus lietuvybės puoselėtojas, varpininkas, leidėjas, žurnalistas ir vienas pirmųjų Lietuvos valstybės diplomatų, dirbęs Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje ir Lenkijoje. J. Šaulys buvo vienas iš nedaugelio Nepriklausomybės Akto signatarų, baigusių mokslus Vakarų universitetuose, ir tik vienintelis, apsigynęs daktaro laipsnį. Vėliau politinėse pervartose nepelnytai primiršto balsėniškio signataro nuopelnai Nepriklausomybei yra akivaizdūs: išaiškinta, jog būtent jo ranka parašytas Aktas, būtent jo dėka spaudoje jis paskelbtas ir jo pastangomis perduotas Vokietijon, kad garsas apie lietuvių apsisprendimą tapti savarankiška valstybe pasklistų kuo plačiau.

„Jis buvo demokratinių pažiūrų žmogus, mokėjęs kovoti už save, už savo tiesą, nebijojęs diskutuoti ir kritikuoti aukštesnes pareigas užimančių žmonių. Buvo didelis polemistas, polemizavo su A. Smetona ir J. Basanavičiumi. Jis matė nepriklausomybės kelią šiek tiek kitokį negu partiniai veikėjai“, – apie J. Šaulį kalbėjo V. Plečkaitis.

Istorikė S. Pocytė savo pranešime Vasario 16-osios Akto ištakas nagrinėjo dar XIX–XX a. visuomeninio bei kultūrinio judėjimų kontekste. Būtent šis Aktas, užtikrinęs lietuvių tautos savarankišką valstybinį gyvenimą, buvo konceptualus ir nežadantis materialinių gėrybių ar materialinio palepinimo. Abu konferencijos pranešėjai akcentavo, kad Aktas buvo ilgamečių vilčių dokumentas, o jį pasirašę signatarai buvo valstybininkai, nesavanaudiškai, o pasiaukojamai kūrę Lietuvos gerovę. Nepriklausomos Lietuvos trečiojo dešimtmečio kartos kultūriniai ir žmogiškieji orientyrai yra sektini pavyzdžiai ir šiuolaikinei kartai.

Laisvės idealai – jaunimo rankose

Antrojoje konferencijos dalyje išsipildė pranešėjų įsitikinimas, kad iš Nepriklausomos Lietuvos Akto signatarų ir dabartinė karta, ypač jaunimas, gali semtis įkvėpimo, drąsiai ginti savo nuomonę ir vertybinius idealus. Būtent toks visuomeniškai aktyvus, gebantis savanoriauti 15 moksleivių būrys konferencijoje buvo pagerbtas ypatingu ženklu „Laisvės veltui nebūna“. Ženklo steigėjas ir pilietiškiausio moksleivio konkurso iniciatorius asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ prezidentas, Sausio 13-osios gynėjas Virgilijus Skuodas akcentavo būtinybę atkreipti dėmesį į aktyvų jaunimą, suteikti jiems galimybę pajusti ir išgyventi gyvąją istoriją ir išsiugdyti drąsą prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį.

Pirmą kartą rajone organizuojamo pilietiškiausio rajono moksleivio konkurso globėjas buvo Seimo narys, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, partneriai – „Bangos“ redakcija, o nuostatus tęstiniam konkursui sukūrė Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

Seimo nario padėjėjas Raimundas Daubaris pasveikino pilietiškiausius moksleivius, o gimnazijai perdavė ministro dovaną – įrėmintą Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopiją.

Vasario 16-osios proga konferencijos dalyvius pasveikino signataro Jurgio Šaulio giminaičiai Česlovas Tarvydas ir Petras Raudys, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, rajono Tarybos narė Rasa Petrauskienė, buvęs ilgametis mokyklos direktorius Stanislovas Muižė ir kiti.

Konferencijoje nuotaikingai pristatytas Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus ir veiviržėniškių septintokų, istorijos mokytojos Vitalijos Ringytės-Ališauskienės projektas „Signatarų kelias“. Gimnazijos pedagogių Irenos Juciuvienės ir Jovitos Jokšienės kartu su moksleiviais parengtos muzikinės, publicistinės kompozicijos akivaizdžiai bylojo, jog jaunoji karta nėra abejinga Lietuvos valstybingumo idealams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių