Šimtametė Oninių tradicija: Dievui, Tėvynei ir artimui
Paskutinę liepos dieną vėžaitiškiai ir miestelio svečiai gausiai susirinko ne tik į 102-ąsias Onines, bet ir į 455-ąjį Vėžaičių gimtadienį. Pirmiausia pagarba atiduota Dievo namams – aukotos šv. Mišios Šv. Kazimiero bažnyčioje, o iš jos išsiskirstyta pagal poreikius: kas sporto pergalėmis, kas žūklės laimikiais džiaugėsi, kas dalyvavo kraujo donorystės akcijoje, kas šventinėje mugėje žioplinėjo. Labiausiai žiūrovus traukė karių savanorių užsiėmimai, vaikų edukacijos valandos bei renginio kulminacija – visų žiūrovų bendra akcija, vietos atlikėjų ir svečių koncertas Skinijos slėnyje. Įvairiapusėje šventės programoje tarsi atsikartojo skautų šūkis: Dievui, Tėvynei ir artimui.
Ne tik skrandžiui, bet ir aukai
Po lietaus išaušęs pragiedrėjęs sekmadienio rytas buvo palankus parapijiečiams ir svečiams susiruošti į tradicinius ir itin gerbiamus Oninių atlaidus. Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčioje šv. Mišios aukotos 10 val., o 12 val. – iškilmingos su kun. Donato Liutikos pamokslu. Dvasios atgaivos pasisemta ir D. Docienės bei R. Bučniūtės arfos ir smuiko dueto koncerte.
Popiet žmones į Skinijos slėnį pakvietė nuotaikinga mugė, kurioje buvo galima ne tik skaniai užkąsti, įsigyti vieną kitą šventinį suvenyrą, bet ir paaukoti kilniems tikslams.
Keliaujant mugės takeliu nebuvo galima nepastebėti medžiotojų klubo „Žvelsa“, ne tik išmoningai papuošusio savo klubo teritoriją, bet ir kvietusio užsukti paskanauti medžiotojų sriubos mainais į aukas Lapių globos namams. Klubo pirmininkas Vaidas Skuodas „Bangai“ pasakojo, jog klubas šventėje dalyvauja pirmą kartą. „Norime būti bendruomeniški, padėti kitiems ir pagerinti medžiotojų įvaizdį. Tad šventės dalyviams verdame medžiotojų sriubą, darome žvėrienos kepsniukus. Jais vaišinsime žmones ir prašysime, kad jie kiek gali pinigėlių įmestų į aukų dėžutę, kurią atiduosime Lapių globos namams. Nežinia, kiek surinksime, bet pasistengsime padaryti vaikams kokią nors ekskursiją.“
Pakalbinta Brožių bendruomenės virtuvės vadovė Vida Riaukienė pasakojo, jog jau daug metų važiuoja į vėžaitiškių šventę: „Net nebepamenu, kada pirmą kartą. Visada maitiname šventės dalyvius bei organizatorius. Šiais metais pritaikėme naujovę – visą lauko virtuvę padarėme matoma. Mūsų krašto žmonių skonį, kuris nesikeičia jau keleri metai, žinome, bet šįkart pasiūlėme ir naujų patiekalų, pvz., blynų.“ Be to, ši bendruomenė surengė didelio vaikų dėmesio sulaukusią Duonos edukaciją, kurioje visi norintieji buvo mokomi vietoje išsikepti duoną.
Jautėsi saugūs ir laukiami
Šventės dalyvių susidomėjimo nestokojo kariai savanoriai, kurie kantrai dalijosi savo žiniomis apie ginklus, pasakojo apie karinės tarnybos reikalingumą, savo pavyzdžiu skiepijo atsidavimą Tėvynės gynimui. Jie organizavo kariškas estafetes, virvės traukimo ir rankų lenkimo varžybas, kuriose žiūrovai aktyviai dalyvavo. Smalsiausieji galėjo savo taiklumą išbandyti šaudymo rungtyje ar atidžiai apžiūrėti kariškių ginklus. „Pirmą kartą iš arčiau bendravau su kariškiais. Man labai patiko jų entuziazmas, gebėjimas įdomiai kalbėti ir pristatyti ginklus. Susimąsčiau, kad ir aš, ko gero, norėčiau tapti savanoriu“, – pašnekintas „Bangos“ korespondento mintimis dalijosi studentas iš Klaipėdos.
Šventėje prasmingas dėmesys gaubė vaikus. Kartu su tėveliais jie turėjo atskirą valandėlę. Tad noriai ir susidomėję darbavosi molio dirbtuvėse, varžėsi rungtyse ir net piešė ant kūno.
„Atvažiavome į šventę kartu su dviem mažamečiais vaikais. Jaučiamės saugūs ir laukiami. Penkiametei dukrelei ir keturmečiui sūneliui akys tiesiog spindi. Taip jiems čia smagu ir įdomu“, – geros nuotaikos doze dalijosi gargždiškių Alinos ir Dariaus Petkų šeima.
Vėžaičių kultūros centras šiais metais visiems žiūrovams pasiūlė smagią atrakciją: pastatė „Laimės šulinį“, kuriame už simbolinį mokestį buvo galima susižvejoti lininį rankų darbo prizą. Suvenyrus pagamino patys kultūros centro darbuotojai.
Šventės ašis – duona
Patriotiškumu alsavo šventės vakarinė dalis: garbingai keliama Lietuvos Respublikos vėliava ir Vėžaičių herbas palydėtas iš visos širdies giedama Tautiška giesme. Jausminga ir prasminga juodos duonos – Oninių simbolio – pagerbimo ceremonija. Didžiulį duonos kepalą ir keletą mažesnių pašventino Vėžaičių parapijos klebonas kun. Viktoras Daujotis. Skambėjo ir vietos kūrėjų poezija miestelio garbei.
Tradiciniais žemaičių patiekalais visus šventės dalyvius vaišino Vėžaičių pagrindinė mokykla, bendruomenė, seniūnija ir darželis. „Šiais metais mūsų Oninės skirtos žemaičių maisto kultūrai ir tam, kas mums svarbiausia, – kasdienei duonai. Oninės yra naujo derliaus simbolis ir tai yra mūsų šventės prasmė,“ – pasakojo kultūros centro direktorė Alma Slušnytė.
Šventės dalyvius sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskis, mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Seimo narys Petras Gražulis bei Vėžaičių seniūnijos seniūnas Liudas Laukaitis. Ant scenos taip pat buvo pakviestos į šventę susirinkusios Onos, kurios buvo pasveikintos, o trys iš jų net apdovanotos „Bangos“ laikraščio prenumeratomis.
Koncerte buvo pagerbti penki labiausiai nusipelnę Vėžaičiams asmenys, apie tai plačiau skaitykite šeštadienio „Bangoje“.
Vakaro kulminacija – visų šventės žiūrovų flešmobas, kurio metu buvo suformuota iš žmonių sudaryta V raidė, dar apjuosta ratu kitų žmonių. Taip vėžaitiškiai išreiškė meilę savo miesteliui gimtadienio proga.
Smagios nuotaikos pažėrė Vėžaičių kultūros centro ir Lapių skyriaus muzikos bei šokių meno kolektyvai, svečiai iš Daukšaičių „Ritin dobil“ bei grupės „Daumantų muzikantai“ ir „Du Donatai“.
Vytautas BUTKUS
Aut. nuotr.
