Šimtas dienų − po šimtą sprendimų kasdien

Praėjus šimtui darbo dienų einant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, Sigitas Karbauskas tikina, kad jos buvusios gana sėkmingos, nors galbūt ir norėjosi aktyvesnio tempo, greitesnių sprendimų.

– Kaip vertinate pirmąsias šimtą vadovavimo savivaldos administracijai dienų?

– Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad nepaisant šiuo metu mano prisiimtos atsakomybės ir pareigų, esu toks pat Klaipėdos rajono bendruomenės narys, kaip ir kiekvienas iš mūsų. Mano tikslas, kurį sau kėliau prieš septynerius metus, pradėjęs aktyviai veikti politikoje – priartinti savivaldą prie bendruomenės, siekti, kad kiekvienas galėtų veikti savivaldos sprendimus, nepasikeitė.

Esu toks pat bendruomenės narys su savo trūkumais ir privalumais: besimokantis, analizuojantis situaciją ir ieškantis geriausių sprendimų. Nors politikoje dalyvauju, niekada nepolitikavau, tiesiog siekiau perkelti gerai ir darniai veikiančios bendruomenės modelį į savivaldą, kad ji taptų labiau įsiklausanti, bendruomeniškesnė, sprendimus priimanti po išsamių diskusijų, paisanti viešo intereso, bendros naudos visuomenei.

Su didžiule atsakomybe prisiėmęs administracijos direktoriaus pareigas, praėjus šimtui darbo dienų, esu įsitikinęs, kad šių tikslų pavyks pasiekti. Tiesa, trijų mėnesių tam neužtenka. Manau, kad realūs darbo rezultatai, sukurti pokyčiai labai aiškiai matysis po pusantrų−dvejų kasdienio darbo metų.

Kai prieš dešimtmetį politinį gyvenimą stebėjau kaip pilietis, atrodydavo, kad per šimtą dienų politikai gali kalnus nuversti, tačiau realybė tokia, kad procesai savivaldoje taip greitai, kaip versle, nejuda. Sprendimų tempą riboja planavimas ir skaidrumą garantuojantys įstatymai.

Dar negaliu pasigirti, kad su savivaldybės administracijos vadovais ir darbuotojais veikiame kaip išties darni, susiklausiusi komanda, tačiau pamažu pažįstame vienas kitą ir randame bendrą kalbą.

Turint galvoje tai, kad iki šiol daugelis mane pažino kaip opozicijoje dirbantį Tarybos narį, administracijos darbuotojai turėjo susikūrę gana skirtingus lūkesčius mano atžvilgiu. Žinau, kad vieni iš manęs nieko nesitikėjo, kiti manė, kad bus sunku ir sudėtinga dirbti, treti tikėjosi staigių ir kardinalių pokyčių. Kiek aš ir mano kolegos girdime atsiliepimų, atrodo, kad dirbame teisinga linkme. Kai kuriuos nustebinome racionaliais sprendimais, kitus – paprastu, nuoširdžiu darbu, kur visos ambicijos ar įsivaizduojamos simpatijos ir antipatijos neturi reikšmės, dar kiti jau įžvelgia ir realius pokyčius, pavyzdžiui, atvirą bendravimą ir spartesnį problemų sprendimą.

– Kas Jums buvo sunkiausia per tą laikotarpį?

– Prisiminkime, darbą pradėjome viešoje erdvėje gana prieštaringai vertinamoje koalicijoje. Klaipėdos rajono liberalai pyko, kad koalicijos partneriais pasirinkome ne juos, o anksčiau mūsų oponentais buvusius socialdemokratus ir konservatorius. Vietos žiniasklaidoje taip pat buvo skelbiama daug emocingos ir intensyvios kritikos tokio pasirinkimo atžvilgiu. Priminsiu ir tai, kad rinkimų rezultatus vertinome kaip visuomenės išreikštą valią, kad savivalda vystytųsi ir keistųsi ne revoliucijos, o evoliucijos būdu, todėl pokyčių siekiame nuosekliai ir kantriai. Galiu konstatuoti, kad su koalicijos partneriais kol kas puikiai susikalbame, iki šiol nebuvo pagrindo nė vienam rimtesniam konfliktui ar nuomonių išsiskyrimui, stip­rėja įsitikinimas, kad kartu dirbsime visą kadenciją.

Gal ir gerai, kad darbus pradėjau turėdamas mažesnių lūkesčių – niekas pernelyg daug gerų pokyčių nesitikėjo. Šiandien atrodo, kad savo darbais per tuos mėnesius mažai ką nuvyliau ir nemažai ką nustebinau. Ne vienas pamatė, kad nesu toks baisus žvėris, kokį mėgino nupiešti oponentai ir kad daugybė gandų apie mane buvo perdėti ar nepasitvirtino.

– Kokia Jums buvo darbo pradžia? Ar paprasta buvo gana aiškų šeimos verslo darbo ritmą iškeisti į kasdienį darbą administracijoje, kabinete, kasdien priimant atsakingus sprendimus?

– Nors dirbti atėjau be jokio jaudulio ar įsitempimo, vistiek reikėjo laiko, o kartais ir dabar dar jo prireikia tam, kad susipažinčiau su raštų specifika, sprendimų priėmimo tvarka, atsakomybės ribomis ir darbų perskirstymu. Nepaisant to, kad keičiau darbo tvarką ir dabar atsakomybė pasirašyti įvairius raštus yra padalyta į tris dalis – man ir dviem mano pavaduotojams, per dieną pasirašomų raštų skaičius dažnai perkopia šimtą. Įsigilinu į kiekvieno rašto turinį, dažnai, prieš dedant parašą, tenka susirinkti papildomos informacijos, kviestis skyrių vedėjus ar darbuotojus ir aiškintis, kodėl buvo suformuluotas vienoks ar kitoks sprendimas. Administracijos darbuotojai jau žino, kad ypač daug dėmesio ir papildomų klausimų sulaukia tie raštai, kuriuose administracija neigiamai atsako į gyventojų ar įstaigų prašymus. Daug klausiu ir klausinėju, dalyvauju ir tose darbo grupėse, kuriose mano dalyvavimas nėra privalomas, stengiuosi išklausyti daugelį nuomonių, aišku, kai kuriais klausimais turiu ir savo kategorišką poziciją, bet ir ją galima pakeisti, jei argumentai pakankamai svarūs.

– Ar jau galėtumėte įvardinti konkretesnių nuveiktų darbų?

– Mano iniciatyva ir siūlymu paskutinį vasaros savaitgalį rengiamas savivaldybės administracijos darbuotojų sąskrydis. Jis reikalingas tam, kad komandos nariai geriau susipažintų, pabendrautų neformalioje aplinkoje, turėtų progą ir apie darbus pasikalbėti ne tik prabėgomis susitikę koridoriuje. Džiaugiuosi, kad poilsiui ir bendravimui su kolegomis pasiryžo bent 110 savivaldybės darbuotojų, kurie užsiregistravo į sąskrydį, viliuosi, kad jų bus ir daugiau, galbūt kiti atvyks su šeimomis.

Priėmėme sprendimą savivaldybės automobilių parką atnaujinti ne įsigyjant naujus automobilius (tam Tarybos paskirtas lėšas grąžiname į biudžetą), o perkant veiklos nuomos paslaugą, nes, atlikus analizę, pasirodė, kad toks kelias daug ekonomiškesnis ir naudingesnis. Jei pirmųjų dviejų automobilių, skirtų merui ir administracijos darbuotojams, naudojimas pagal tokią veik­los nuomos sutartį bus sklandus, ateityje už daug mažesnę pinigų sumą galėsime atnaujinti didesnę dalį administracijos automobilių parko. Pradėjome rinkti informaciją, analizuoti kitų savivaldybių geruosius pavyzdžius ir formuoti sprendimus, kuriais sukursime motyvacijos ir skatinimo sistemą administracijos darbuotojams.

– Vardijate administracijos darbuotojams naudingus sprendimus. Galite būti kritikuojamas už sprendimus, kuriuos pirmiausia priimate valdininkų, o ne bendruomenės labui…

– Bendruomenei aktualių sprendimų taip pat buvo priimta. Pirmiausia apie pokyčius administracijoje kalbu dėl to, kad tai yra mano tiesioginis darbas. Noriu pabrėžti, kad šie sprendimai lygiai taip pat, kaip savivaldoje dirbantiems žmonėms, bus naudingi ir bendruomenės nariams. Paprastas dalykas. Taip, kaip ir aš, ir kiekvienas skaitantis šį tekstą, visi esame Klaipėdos rajono bendruomenė. Tokie pat bendruomenės nariai yra ir savivaldybės administracijos darbuotojai. Būtent nuo dirbančiųjų savivaldoje priklauso, kiek draugiškai kiekvienas pilietis bus pasitinkamas kabinetuose, kaip greitai ir kompetentingai bus atsiliepiama į jo lūkesčius. Nuo atsakingų skyrių darbuotojų ir jų vedėjų taip pat priklauso ir kiek investicijų bus pritraukiama į Klaipėdos rajoną, kiek konkurencingi bus mūsų teikiami projektai ES fondams, kaip kokybiškai bus auklėjami vaikai ir organizuojama jų papildomo ugdymo veikla, kiek bus kultūros renginių, socialinio jautrumo, laiku atliktų viešųjų pirkimų ir atidžiai parengtų projektų, tinkamai prižiūrimų statybos, kelių darbų.

Klaipėdos rajone šiandien tvarkomos gatvės, remontuojamas darželis, baigiamos renovuoti mokyklos, tačiau negaliu sakyti, kad stipriai prie to prisidėjau, nes tai yra tęstiniai, praėjusios kadencijos politikų suplanuoti ir tęsiami darbai. Tiesa, „Ąžuoliuko“ darželio remontui dalis lėšų buvo gauta iš Valstybės investicijų programos, tarpininkaujant Seimo nariui Petrui Gražuliui.

– O kokie konkretesni piliečiams naudingi darbai jau padaryti?

– Priimame ir praktiškus, ūkiškus sprendimus, kurių rezultatus bendruomenė pajus jau šiemet ir kitąmet. Pavyzdžiui, toliau stengiamės, kad ir kitą vasarą kuo daugiau Klaipėdos rajono žvyrkelių būtų laistomi sūriu vandeniu – ruošiame dokumentus leidimams gauti, ieškome laistymui tinkamo automobilio. Sudaryta darbo grupė dėl Gargžduose reikalingų vaikų žaidimo aikštelių įrengimo. Artimiausiu metu ketiname sukurti darbo grupę ir tinkamą planą, pagal kurį bus numatyta ne tik vaikų žaidimo aikštelių, bet ir lauko treniruoklių įrengimo tvarka visose Klaipėdos rajono gyvenvietėse. Džiaugiuosi, kad Plikių bendruomenė vykdo planą darželį apsitverti savo jėgomis. Žinau, kad statybinės medžiagos, kurias nupirko savivaldybė, jau yra Plikiuose, organizuojama talka. Viliuosi, kad šis pavyzdys, kai už mažesnę pinigų sumą, bendruomenei prisidedant darbais, greičiau vykdomi projektai įkvėps ir kitas bendruomenes, kurios taip pat imsis iniciatyvos.

Džiaugiuosi, kad administracijos ir Seimo nario kvietimu, vasarą Klaipėdos rajone lankėsi Vidaus reikalų ir Aplinkos ministrai, todėl pavyko išspręsti ne vieną aktualų klausimą, suplanuoti kitus sprendimus ir susitikimus. Patirties pasisemti jau lankėmės Tauragės rajono savivaldybėje, rudenį ir žiemą planuojami kiti vizitai į geriausiai skirtingose srityse besitvarkančias savivaldybes.

Visada kartoju, kad Klaipėdos rajonas yra pasmerktas pinigams ir klestėjimui, todėl labai gerai, kad šiemet yra neeiliniai metai − biudžetas renkamas geriau, nei tikėtasi. Birželį papildomai perskirstėme apie 950 tūkstančių eurų įvairioms reikmėms. Per rugpjūčio Tarybos posėdį planuojame įstaigoms perskirstyti dar apie 380 tūkstančių eurų. Tai didelė paspirtis, galima atlikti nemažai būtinų darbų, kurie buvo atidėliojami. Pavyzdžiui, paskirtos lėšos Tilvikų kultūros namų, bibliotekos pastato remontui, kiemo prie Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos sutvarkymui, aikštelei prie „Minijos“ progimnazijos tvarkyti.

Gerai, kad šiemet įsteigėme ir įrengėme papildomas 4 taip reikalingas vaikų darželio grupes Klaipėdos rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tiesa, pirmą kartą savivaldybė nuomosis privataus darželio patalpas ir steigs naujas ikimokyklinio ugdymo grupes prie Slengių daugiafunkcio centro. Dar 40 vaikų galės lankyti darželį šalia savo namų, manau, kad tai bus didelė paspirtis jaunoms, dirbančioms šeimoms.

Atrodo, kad pavyks taikiai ir išspręsti konfliktą dėl Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos renovacijos. Džiaugiuosi, kad susitarėme ir priėmėme sprendimą bei pradėjome pirmuosius darbus dėl Gobergiškės mokyklos, Dauparų vaikų darželio remonto. Iš savotiško mirties taško pajudinome Jakų medicinos punkto pirkimo klausimą.

– Kokius tikslus sau keliate artimiausiam darbų laikotarpiui?

– Manau, kad būtina tęsti bendravimą, gilinti bendradarbiavimą tarp savivaldos skyrių. Kiekvienas skyrius jau rudenį formuluos svarbiausias savo užduotis, įvardins trūkumus, galimus pokyčius, teiks pasiūlymus, kaip padaryti, kad kiekvieno skyriaus veikla būtų efektyvesnė. Siekiant, kad skyrių specialistai prisiimtų visišką atsakomybę už savo darbus, reikia išgirsti kiekvieno pasiūlymus, suplanuoti, kaip skatinti geriausiai dirbančius. Esu įsitikinęs, kad norėdamas pareikalauti iš administracijos darbuotojų kokybiškai dirbti, kūrybingai ir nuoširdžiai spręsti problemas, turiu pasirūpinti ir tinkamomis jų darbo sąlygomis. Ne politikai, o administracijos specialistai kuria naudą bendruomenei, todėl tai išties svarbu.

Yra ir sudėtingesnių klausimų, kuriems spręsti prireiks daugiau laiko ir pastangų. Vieni iš pirmųjų šalyje patvirtinome Kraštovaizdžio planą, aiškėja, kad dėl jo gyventojams kyla ir dar kils papildomų problemų, kurias teks spręsti.

Didelis iššūkis – komunalinių atliekų tvarkymo problemos, savita Klaipėdos rajono savivaldybės konfrontacija su KRATC‘u. Nemažai problemų kyla ir bendradarbiaujant su bendrove „Klaipėdos vandenys“, jas reikės spręsti, tartis, atrasti abiem pusėm priimtinus sprendimus.

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija