Smurtas prieš moteris: ne kentėti, o padėti ir veikti
Lapkričio 25-oji – Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Nors viešumoje smurto tema gvildenama vis labiau, svarbu ir toliau skatinti visuomenės sąmoningumą, neabejingumą. „Bangos“ pašnekovės dalijasi darbo patirtimis, pasakoja apie socialinio darbo pobūdį ir sunkumus, su kuriais tenka susidurti.
Teigiama žiniasklaidos įtaka
BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinys teikia psichosocialinę ir intensyvią krizių įveikimo pagalbą moterims, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje, ir jų vaikams. „Sakant paprasčiau – teikiame socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą, o, esant poreikiui pasiūlome ir laikiną apgyvendinimą“, – akcentavo Pagalbos moterims padalinio vedėja Lina Krasauskienė. Paklausta, ar besikreipiančių pagalbos moterų pastaruoju metu daugėja, pašnekovė atsakė, kad jų skaičius kasmet po truputį auga. Moterų sąmoningumą atpažinti smurtą bei ieškoti pagalbos skatina ir informacijos viešinimas spaudoje, televizijoje, inernete. „Vis garsiau kalbama, jog nereikia kentėti, jog visada yra išeitis“, – akcentavo L. Krasauskienė.
Pagalbos moterims padalinys užsiima įvairiomis prevencinėmis veiklomis. Mokyklose organizuojamos merginų grupės, užsiėmimuose gvildenamos įvairios jaunimui aktualios temos, apimančios ir smurto artimoje aplinkoje klausimą – kaip atpažinti smurto apraiškas, kaip prasideda smurtas, kaip jį sustabdyti, kokios pasekmės ir pan. Kita dalis socialinių akcijų orientuota į suaugusias moteris, kenčiančias nuo smurto. „Praktikoje pastebime, jog tikrai ne visos moterys sugeba jį identifikuoti. Kai kurios turi tokią gyvenimišką patirtį nuo vaikystės, kai smurtas atrodo normalus ir įprastas reiškinys…“ , – atkreipia dėmesį L. Krasauskienė.
Reakcijos – įvairiopos
Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinys jau daugelį metų lapkričio 25-osios proga rengia tradicine tapusią akciją „Nelikite abejingi smurtui“. Šis renginys įprastai vyksta viešoje Klaipėdos miesto vietoje – prekybos centre, turgavietėje ir pan. „Akcijos metu dalijamos socialinių darbuotojų ir paslaugų gavėjų (nukentėjusių nuo smurto moterų) rankomis pasiūtos suvenyrinės suknelės, kurių kišenėlėse – skrajutės su informacija apie pagrindines smurto rūšis ir kur galima gauti reikiamą pagalbą“, – sakė pašnekovė. Akcijos tikslas – skatinti visuomenę nebūti abejingiems ir prireikus nebijoti ištiesti pagalbos ranką. O norėdamos kuo tiksliau ir aiškiau ištransliuoti reikiamą žinutę, įstaigos socialinės darbuotojos surengia ir nedidelį performansą. Nukentėjusiai moteriai kreiptis pagalbos nėra lengva, o vienas iš smurtautojo tikslų – kontroliuoti, nugalinti, izoliuoti auką, kad jos gyvenimas būtų vien tik jo galioje. Praeivių reakcijos į socialines akcijas būna labai skirtingos: vieni vengia, o kiti sustoja ilgam pokalbiui ar net nusprendžia kreiptis pagalbos. „Pasitaiko atvejų, kai tarp aplinkinių pamatome ir atpažįstame pačius smurtautojus, kurie ne tik neleidžia moterims paimti mūsų vizitinės kortelės, bet ir tvirtai suėmę už rankos nusiveda kuo toliau“, – neslėpė nusivylimo L. Krasauskienė.
Be to, kad žinia apie teikiamas paslaugas pasiektų kuo daugiau žmonių, Pagalbos moterims padalinio kolektyvas skelbia žinotiną informaciją ir viešajame transporte, žiniasklaidoje, autobusų stotelėse, kabina plakatus daugiabučių informacinėse lentose, dalina mažus kalendorius, daugkartinio naudojimo maišelius ir t. t.
Svarbu šviesti jaunimą
Pagalbos moterims padalinio vyriausioji socialinė darbuotoja Darja Barkė kalbėjo, jog minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną įstaiga siekia vis daugiau šviesti žmones apie smurtavimą ir pagalbos galimybes. „Vykstant akcijai, kalbiname galimo smurto rizikos asmenis (moteris). Neretai jas galima atpažinti iš tam tikrų bruožų, todėl džiugu, jog pavyksta suteikti gyvą konsultaciją čia ir dabar, pakviesti atvykti į Padalinį, parodyti, kad ji ne viena ir kad įmanoma užbaigti smurtinius, toksiškus santykius“, – dėstė pašnekovė. Teikdama pagalbą moterims, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje, pašnekovė suprato, kad ir su paauglėmis privalu kalbėtis apie moteriškumą, meilę sau, pasitikėjimą savimi, savigarbą ir pan. „Kasmet merginų grupėse kalbamės aktualiausiomis temomis, tam kad būtų galima užkirsti kelią smurto, prekybos žmonėmis reiškiniui“, – atkreipė dėmesį D. Barkė. Įstaiga jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Klaipėdos Gedminų progimnazija, kurioje reguliariai pravedamos informatyvios pamokos.
Motyvuoja net menkiausi pokyčiai
Paklausta, kodėl apskritai susidomėjo ir nusprendė studijuoti būtent socialinį darbą, Padalinio vyr. socialinė darbuotoja atsakė, jog jautė didelį norą padėti, troško būti naudinga ir kasdien matyti gyvenimo prasmę. O šiuo metu net mažiausi paslaugų gavėjų pokyčiai, matoma jų motyvacija nuolat kelia norą toliau dirbti, būti šalia žmogaus, kai jam to reikia. Pašnekovė įvardijo, kokias savybes privalo turėti žmogus, siekdamas socialinio darbuotojo profesijos: „Svarbu turėti širdį (šypsosi). Būtinas empatiškumas, atsakingumas, tolerancija ir neblėstantis noras padėti, gebėjimas priimti patį save, o tada jau ir paslaugų gavėją tokį, koks jis yra.“ Nepaisant to, D. Barkė išskyrė, kad visgi privalu atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, tačiau ne visada tai pavyksta. Tokiomis akimirkomis padeda savigalbos būdai – pokalbiai su kolegomis arba psichologu, supervizijos, intervizijos, savirefleksija. Numalšinti įtampą ar „pasikrauti“ gerų emocijų padeda ir pačios paprasčiausios veiklos – sportas, pasivaikščiojimas gamtoje, teatras, susitikimas su brangiais žmonėmis ar leidimas sau tiesiog pabūti vienam ir pailsėti: „Jei nori padėti kitam, pirmiausia turi padėti sau“, – įsitikinusi Darja.
Prasiblaškyti padeda užsiėmimai
Anot Pagalbos moterims padalinio socialinės darbuotojos Viktorijos Jokubauskaitės, atsiradus tinkamai progai, moteris visada norisi pradžiuginti ir paskatinti nusišypsoti. Štai todėl per daugelį kalendorinių švenčių stengiamasi organizuoti tam tikrus sociokultūrinius renginius. „Bandome ieškoti rėmėjų, kurių dėka galime nustebinti savo Padalinio paslaugų gavėjas ir priminti apie meilę sau. Moterims būna suteikiama galimybė pasilepinti grožio procedūromis, nueiti į teatrą, filmą, apsilankyti baseine ir pan.“ – pasakojo pašnekovė. O tam, kad niūrias mintis pakeistų smagūs pokalbiai ir šypsena, prieš didžiausias metų šventes moterys ir jų vaikai suburiami drauge gaminti šventines dekoracijas, puošti eglutę, marginti kiaušinius ir t. t.
Egidija JOKUBAUSKAITĖ
Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinio nuotr.
