Socialinių tinklų karuselė: priklausomybę nusveria nauda?

Išgyventi vieną vakarą be socialinių tinklų – toks šią savaitę kliuvęs išbandymas ne visiems buvo lengvas. Pirmadienio pavakarę septynioms valandoms socialinis tinklas „Facebook“ išsijungė per didžiulio masto ryšio sutrikimą, taip pat paveikusį kitas šios bendrovės valdomas platformas, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“.

Vieni išliko ramūs, tačiau kiti neišvengė riksmų ir susierzinimo, mat naršymas socialiniuose tinkluose jau seniai tapo neatsiejama kasdienybės dalis, priklausomybė. Domėjomės, kokią darbo dalį socialiniai tinklai sudaro rajono politikams, įstaigoms, verslo sektoriui.

„Manęs socialiniai tinklai nevaldo, nenaršau valandų valandas. Tiesiog pasižiūriu darbinius reikalus, ir viskas. Nesu priklausoma“, – užtikrino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė.

Nuostolis – 6 mlrd. dolerių

Vėlai pirmadienį „Facebook“ kaip sutrikimo priežastį įvardijo nustatymų pakeitimus, dėl kurių sutriko tinklo maršrutizatorių, koordinuojančių ryšį tarp socialinio tinklo duomenų centrų, darbas. „Šis tinklo sutrikimas darė besiplečiantį poveikį mūsų duomenų centrų tarpusavio ryšiui, todėl mūsų paslaugos sustojo“, – rašoma žinutėje, paskelbtoje „Facebook“ valdybos pirmininko pavaduotojo infrastruktūros reikalams Santosho Janardhano.

Sutrikimas ne vien sukėlė nepatogumų vartotojams, verslo įmonėms ir kitiems, priklausomiems nuo šios bendrovės teikiamų paslaugų, – „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas patyrė skaudų finansinį smūgį. Milijardierių pasaulio naujienas stebintis tinklalapis „Fortune“ vėlai pirmadienį pranešė, kad M. Zuckerbergo asmeninis turtas sumažėjo beveik 6 mlrd. JAV dolerių, palyginti su padėtimi ankstesnę dieną. Naujausias vertinimas rodo, kad „Facebook“ vadovo kapitalas yra beveik 117 mlrd. dolerių (101 mlrd. eurų).

Burbulai iškreipia vaizdą

Socialiniais tinklais aktyviai naudojasi dalis Klaipėdos rajono politikų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė sako šią platformą išnaudojanti tiek politinei, tiek darbinei veiklai. „Pavyzdžiui, šią savaitę dalijomės informacija apie skiepijimą seniūnijose. Manau, tokia bendravimo priemonė yra artima žmogui, labai prieinama, fokusuojama tiksliai į vartotoją“, – dėstė R. Petrauskienė.

Ji sako socialinių tinklų naudą pastebėjusi seniai, tačiau nereikia savęs apsigauti: „Socialiniai tinklai aplink mus formuoja tam tikrus burbulus, dėl kurių realybės vaizdas gali būti šiek tiek iškreiptas. Pavyzdžiui, dėl vakcinacijos. Esu Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovė, tai labai aiškiai matau, kokie vadinamieji burbulai supa žmones socialiniuose tinkluose. Tai galima matyti pagal vakcinaciją, požiūrį į pandemiją. Tad socialiniuose tinkluose tikrai yra gerų dalykų, tačiau taip pat yra didelių pavojų.“

Administracijos direktoriaus pavaduotoja nebijo drąsios komunikacijos. Štai neseniai ji buvo išplatinusi pranešimą, kuriame buvo įrašas: „Neužmirškite! Jei būsite paguldyti į reanimacijos skyrių, jūsų daiktai ir telefonas bus atiduoti sutuoktiniui, tad išaiškės visi jūsų meilužiai. Todėl, kad taip neatsitiktų – skiepykitės!“ Toks politikės įrašas sukėlė daug diskusijų, buvo vertinamas nevienareikšmiškai, sulaukė atgarsio ir nacionalinėje žiniasklaidoje. „Nebijau drąsios komunikacijos. Galime į rimtus dalykus pažiūrėti rimtai, o kitąkart – ir juokais, galbūt šmaikščiai. Nereikia įsivaizduoti, kad politikas – tik būtinai su kostiumu, akiniais ir pan. Juk politikas irgi žmogus, kurio nuotaikos lygiai taip pat būna įvairios“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė.

Pamatė tikruosius veidus

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad ypač per pandemija, kai dar buvo karantinas, o žmonės neturėjo, kur išsilieti, tai išsiliedavo socialiniuose tinkluose. Anot jos, visi pamatė žmonių tikruosius veidus, vertybes. Žmonės už kompiuterių ekranų pasidarė labai drąsūs, atsiskleidė.

R. Petrauskienė, paklausta, ar ją kažkas konsultuoja komunikacijos klausimais, atsakė neigiamai: „Gal kažkada ir buvo kokie mokymai, nebepamenu. Tačiau dabar patirties yra, užtenka. Kol kas nesinaudoju konsultavimo paslaugomis. Tačiau socialiniame tinkle turiu dvi paskyras: viena politikės, kita – asmeninė. Tad yra talkininkų, bet ne konsultantų, kurie paskelbia suplanuotus įrašus. Dirbame. Tai mūsų bendras politinis partinis susitarimas partijos viduje. Tiesiog partijoje yra žmogus, kuris patalkininkauja.“

Politikė sako visiškai nesusierzinusi dėl užstrigusių „Facebook“, „Instagram“ platformų. „Buvo ramybė. Manęs socialiniai tinklai nevaldo, nenaršau valandų valandas. Tiesiog pasižiūriu darbinius reikalus, ir viskas. Nesu priklausoma“, – užtikrino R. Petrauskienė.

Vertina grįžtamąjį ryšį

Aktyviai socialiniame tinkle kaip politikas reiškiasi ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Karbauskas: „Tam skiriame dėmesio. Socialiniai tinklai yra veiksminga priemonė, norint operatyviai, greitai perduoti informaciją ir gauti grįžtamąjį ryšį. Gyventojai į akis niekada tiek nepasako, kiek gali parašyti komentaruose socialiniuose tinkluose. Galima pašifruoti, įvertinti kito žmogaus pažiūras, pamatyti, kaip mąsto ir pan.“


„Gyventojai į akis niekada tiek nepasako, kiek gali parašyti komentaruose socialiniuose tinkluose. Galima pašifruoti, įvertinti kito žmogaus pažiūras, pamatyti, kaip mąsto ir pan.“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys S. Karbauskas.

S. Karbauskas „Bangai“ sakė, jog laikas, kuomet jo paskyra buvo prižiūrima kito asmens, – jau praeitas etapas. „Dabar savo kasdienėms reikmėms susitvarkau pats. Tačiau vieną kitą kartą per mėnesį bendromis jėgomis suremiame pečius su komanda ir išdėstoma pozicija kažkokia aktualija rajonui. Pasitariame, ką darome“, – atvirai dėstė politikas. Jis taip pat užtikrino, kad šią savaitę užstrigęs „Facebook“ jo nesuerzino. „Nieko tokio“, – sakė jis.

Tragedijos nebuvo

Gargždų knygyno vadovė Ina Jurgulienė patikino, jog tikrai dažnai naudojasi socialinių tinklų paskyromis, kad pasiektų savo esamus ir būsimus klientus. „Pristatome naujienas, naujas knygas, leidinius. Sulaukiame klientų grįžtamojo ryšio. Šiuo metu yra pandeminė situacija, tad prekių pristatymas internetu padeda išvengti bereikalingo vaikščiojimo. Žmogus, pamatęs prekę internete, gali iškart ją užsisakyti, rezervuoti ir jam patogiu laiku greitai atsiimti“, – kalbėjo I. Jurgulienė. Anot jos, laiko, darbo išties reikia investuoti, kad socialinio tinklo paskyra būtų įdomi. „Tokia šių dienų tendencija, turime taikytis ir dalyvauti“, – neabejoja knygyno vadovė. „Facebook“ sutrikimas, pasak jos, mažiausia bėda, kokia gali būti: juk atsigavo, ir vėl visi sveiki – jokios tragedijos.

Gargždų knygyno vadovė Ina Jurgulienė patikino, jog tikrai dažnai naudojasi socialinių tinklų paskyromis, kad pasiektų savo esamus ir būsimus klientus.

Gargždų sporto centro direktorius Vaidas Liutikas sako būtų net nepajutęs, jog socialiniai tinklai „streikuoja“, tačiau pranešė šeimos nariai. „Pats nesu aktyvus vartotojas, labiau naudojuosi „Messenger“ programa. Tad jokios tragedijos nebuvo“, – sako jis. Tačiau pats Sporto centras socialinius tinklus veiklos viešinimui išnaudoja jau seniai: skelbia aktualijas, ugdytinių, komandų pasiekimus. 3–4 darbuotojai turi priėjimą prie paskyros administravimo, dirba pagal funkcijas.

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių