Sparčiai planuojamos teritorijos – maloni našta architektams

Šalia uostamiesčio besidriekiantis Klaipėdos rajonas išsiskiria teritorijų planavimo sparta. Kiekviename Savivaldybės tarybos posėdyje yra patvirtinama šūsnis detaliųjų planų. Be pastarųjų, Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui tenka įveikti ir daug kitų iššūkių. Apie juos kalbamės su minėto skyriaus vedėju Gyčiu KASPERAVIČIUMI.

Buksuojantys projektai

– Praėjusiais metais rajonas ūžė nuo kalbų apie daugiafunkcį sporto centrą su uždaru maniežu, plaukimo baseinu, universaliomis sporto salėmis, rekreacinėmis erdvėmis. Netilo diskusijos dėl objekto vietos. Kokia situacija yra šiuo metu?

– Architektūros ir urbanistikos skyrius Tarybos nariams pateikė trijų vietų alternatyvų vertinimą. Išanalizavome galimybes statyti daugiafunkcį sporto centrą centrinio stadiono teritorijoje, Gargždų centre, šalia sporto salės bei Dariaus ir Girėno gatvėje, netoli prekybos centrų. Išryškinome vietų privalumus ir trūkumus. Nuspręsta objektą statyti Dariaus ir Girėno gatvėje. Iškart akcentavome politikams, kad šiuo atveju reikės visos 12 ha teritorijos urbanistinės idėjos. Daugiafunkcis centras užimtų 2 ha ruožą. Kas ir kaip bus aplink jį, Savivaldybė pavedė sudėlioti detaliųjų planų rengimo įkainio konkursą laimėjusiai UAB „Dujų sfera“. Mes jiems išsiuntėme su Savivaldybės meru V. Dačkausku suderintą planavimo darbų programą. Pirmiausia jie turi atlikti esamos būklės analizę. Pastarąją gavome, tačiau nepritarėme, nes nebuvo įvykdyti reikalavimai. Buvo pateikta ir teritorijos koncepcija, bet jos nevertinome, nes konceptualūs pasiūlymai pirmiausia turi būti konstruojami esamos būklės analizės pagrindu. Detalųjį teritorijos planą reikia parengti iki šių metų trečio ketvirčio pabaigos. Tad labai gaila, kad dar nėra apčiuopiamų rezultatų. Administracijoje vyko Savivaldybės vadovų ir plano rengėjų pasitarimas, tikėkimės, kad darbai vyks sklandžiau.

– Teko atsigirsti, kad stringa ir vėjo jėgainių specialusis planas?

– Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje buvo patvirtinta Vėjo jėgainių specialiojo plano koncepcija. Tačiau taip pat priimtas protokolinis sprendimas – Vėjo jėgainių specialųjį planą tvirtinti tik tada, kai bus parengtas Kraštovaizdžio specialusis planas. Dėl to mūsų ilgas darbas plano rengėjų iniciatyva buvo nutrauktas. Vėjo jėgainių specialusis planas šiuo metu neberengiamas. Dirbame ties Kraštovaizdžio specialiuoju planu, jis finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, pavasarį bus viešinami minėto plano sprendiniai. Kraštovaizdžio specialusis planas bus antras pagal svarbą po rajono bendrojo plano.

Miestai ir miesteliai turi žaliuoti

– Gargždai nuo seno garsėjo kaip žaliasis miestas, tad aktualus apželdinimo klausimas. Kas padaryta šioje srityje?

– Yra patvirtinta Gargždų miesto apželdinimo programa 5 metams, kuri turi užtikrinti sistemingą miesto želdinių priežiūrą, jų tolimesnį plėtojimą. Dar pernai skyriuje, diskutuodami su Gargždų seniūnijos apželdinimo meistre Violeta Gedgaudiene, parengėme teritorijos prie Kretingos plento apželdinimo projektinius pasiūlymus. Tai kone pagrindinis kelias į Gargždus, tad vaizdas turi pasikeisti, žaluma turėtų paslėpti privačius gyvenamuosius kvartalus. Medžiai jau pasodinti – belieka kantriai laukti teigiamų pokyčių.

Nagrinėjame ir ruošiame pasiūlymus Klaipėdos g. ruožui palei daugiabučius namus. Siūlysime sodinti gyvatvores arčiau namų, o prie gatvės numatomas automobilių stovėjimo vietas norėtume atskirti dirbtinėmis atitvaromis apaugusiais ir visada žaliuojančiais vijokliais.

Taip pat papildėme skyriaus veiklos nuostatus nauja funkcija – apsiėmėme kuruoti viešųjų erdvių (parkų, skverų, aikščių ir pan.) projektavimą. Šiais metais aktyviai dirbsime dėl pokyčių Gargždų miesto, taip pat Priekulės Vingio parkų ir S. Dariaus memorialinio parko Judrėnų seniūnijoje.

Procese svarbi estetika

– Kokia Jūsų nuomonė dėl išorinės reklamos mūsų rajone?

– Pernai jai skyrėme ypač daug dėmesio, rengėme išorinės reklamos įrengimo Klaipėdos rajone taisyklių ir rinkliavos nuostatų pakeitimus, bendradarbiavome su kitais Administracijos skyriais. Daug dėmesio skyrėme reklamos stendų sklaidos reglamentavimui palei automagistralę Klaipėda–Vilnius ir kitus pagrindinius kelius. Taip pat buvome parengę siūlymą dėl iškabų apmokestinimo pakeitimo. Mūsų nuomone, galėtų būti vienkartinis iškabos mokestis, o ne metinis (kaip yra dabar). Miesto teritorijoje apmokestinimas siekia apie 100 Lt, kaimo – apie 50 Lt. Vienkartinis mokestis sumažintų finansinę naštą verslui. Kiek žinau, Klaipėdoje tokiu principu jau seniai dirbama. Tačiau praėjusį rugpjūtį ūkio ministras patvirtino bendras visai Lietuvai išorinės reklamos taisykles, tad mūsų darbas tapo nereikalingas. Tačiau Tarybos tvirtinama rinkliava galėtų būti peržiūrėta.

– Startuosiantis daugiabučių modernizavimo procesas tikriausiai neatpažįstamai pakeis Gargždų vaizdą. Kaip jį kontroliuosite?

– Nusipirkome Gargždų miesto daugiabučių gyvenamųjų namų grupių kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) metodikos ir technologijų taikymo rekomendacijų parengimą. Konkursą laimėjo Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas. Tai bus mokslinis darbas. Jau turime esamos būklės analizę. Šį procesą spartinome, kiek galėjome, nes pirmieji daugiabučiai bus modernizuojami jau labai greitai. Tad mes žinosime, kaip jie turi atrodyti mieste. Privalome valdyti estetiką, pagalvoti, kokie Gargždai bus po 10–20 metų. Pagal valstybės siūlomą programą modernizuojami bus pavieniai daugiabučiai, o ne kompleksai, tad iš pradžių viskas gali atrodyti keistai.

Tai žinotina

• Pernai buvo parengtas ir šių metų sausio mėn. Taryboje patvirtintas Gargždų miesto bendrasis planas.
• Dabar rengiami ES finansuojami Kretingalės, Vėžaičių bendrieji planai. Bendruomenės aktyviai dalyvauja, teikia pasiūlymus. Koncepcijos jau yra patvirtintos.
• Teritorijų planavimą paspartino noras įsisavinti ES lėšas per VVG „Pajūrio kraštas“. Parengti arba baigiami rengti detalieji planai Gargždų miesto Laugalių gatvės, slidinėjimo trasos Utriuose, taip pat Šiūparių ir Antkopčio kaimuose, Drevernoje.
• Architektūros ir urbanistikos skyrius prisidėjo prie Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro planuojamo atnaujinimo. Vedėjas G. Kasperavičius pats parengė pastato paskirties pakeitimo projektą, kad būtų spėta laiku pateikti paraišką ir gauti ES finansavimą. „Paprastai skyrius nerengia projektų, tik kuruoja, organizuoja jų rengimą. Tačiau norėdami paspartinti procesą, patys imamės papildomo darbo“, – užsiminė G. Kasperavičius.

Praėjusių metų statistika

Teritorijų planavimo sritis:

• suformuota sąvadų arba (ir) planavimo sąlygų – 420;
• nuolatinei statybos komisijai pateikti ir svarstyti 523 projektai;
• parengta direktoriaus įsakymų dėl detaliųjų planų tvirtinimo – 250;
• parengta sprendimų dėl detaliųjų, specialiųjų ir bendrųjų planų – 50;
• parengta sprendimų dėl koncepcijų – 180.

Architektūros sritis:

• gauta prašymų specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti – 842;
• suderinti 133 reklamos projektai;
• patikrinti 1128 techniniai projektai;
• gauti 267 I ir II gr. nesudėtingų statinių projektai.
• Per 2013 m. Architektūros ir urbanistikos skyrius gavo 3637 raštus. Interneto svetainėje paskelbė 777 skelbimus.