Stichinis snygis išbandė Klaipėdos rajoną: vieni kasa, kiti kritikuoja
Klaipėdos rajoną, o kartu ir visą Žemaitiją nuo sausio 1-osios kausto rekordinis snygis – beveik be pertraukų krentantis sniegas kasdien storina baltą sluoksnį, kuris įkalina kiemuose gyventojus, paralyžiuoja eismą gatvėse bei išbando žmonių kantrybę. Vieniems tai tapo signalu imtis iniciatyvos – griebtis kastuvų, talkinti seniūnijoms, bendruomeniškai tvarkyti gatves ir šaligatvius, kitiems – patogia proga stebėti iš šiltų namų bei piktintis neva nepakankamu valymu.
Pakoregavo pamokas
Sniegas Žemaitijoje šiemet išties pasiekė rekordinį kiekį – vietomis per kelias paras iškrito iki 70 centimetrų, o Klaipėdos rajone sniego sluoksnis kai kur siekia pusę metro. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba patvirtina, jog Vakarų Lietuvoje susiformavo storiausia sniego danga per pastaruosius 15 metų.
Storas sniego patalas ne tik sukaustė kelius ir kiemus – jis privertė savivaldybes priimti sprendimus, kurių įprastomis žiemomis neprireikia. Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse dviem dienoms sustabdytas ugdymo procesas mokyklose, Kretingos rajono savivaldybėje pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Pagrindinė priežastis – ne komfortas, o saugumas.
„Mokykliniai autobusai nėra pritaikyti važiuoti tokiomis sniego dangomis, apsisukimo vietose jie slysta. Rizikuoti vaikų gyvybėmis negalime“, – aiškina šių savivaldybių vadovai.
Klaipėdos rajone ugdymo procesas planuojamas įprastai. Kaip „Bangą“ pirmadienio rytą informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas, sausio 5 dieną, pirmadienį, nuotoliniu būdu mokėsi tik Vėžaičių, Endriejavo ir Veiviržėnų mokyklų moksleiviai. „Sausio 6 dieną visos mokyklos, planuojama, turėtų veikti įprastai, išskyrus Vėžaičių mokyklą, kurioje tą dieną ugdymas suplanuotas nuotoliniu būdu, nebent mokykla, įvertinusi situaciją, apsispręs kitaip“, – vakar teigė direktorius.
Gatvių valymas – ne poilsio metas
Šiomis dienomis, jei tik yra galimybė, namuose raginami likti ir suaugusieji. Tuo tarpu seniūnijos dirba be sustojimo. „Dirbame septynias dienas per savaitę ir dvidešimt keturias valandas per parą. Žinoma, kaip ir visur, iššūkis yra šaligatviai“, – pirmadienį teigė Sendvario seniūnė Karina Novikova, patikinusi, jog dedamos visos pastangos, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Prie to prisideda ne tik kelių priežiūros paslaugas teikianti įmonė „Ecoservice“ bei „Klaipėdos rajono energijos“ bendrovė, bet ir vietos ūkininko Kęstučio Daukanto komanda.
Apie nuolat keliuose pastarosiomis dienomis plušančią techniką ir darbininkus kalbėjo ir Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus, neslėpęs, jog miestui staiga uždribęs sniego kiekis yra nemenkas iššūkis. „Jau penktą dieną mieste dirba trys keturios sunkiasvorės transporto priemonės, du šaligatvių traktoriukai. Pasitelkiame ir seniūnijos traktoriuką šaligatviams valyti. Pirmasis prioritetas – apie 20 pagrindinių gatvių, jos valomos ir barstomos, vėliau pereiname prie gyvenamųjų rajonų“, – „Bangai“ vakar ryte kalbėjo seniūnas, kaip tik tuo metu apžiūrinėjęs, kaip atrodo miestas. Didžiausia bėda – šaligatviai, kurie užversti sniegu. Pirmiausia, anot V. Žigaus, stengiamasi nuvalyti platesnius šaligatvius, kur gali pravažiuoti technika, bei pėsčiųjų perėjas, kad būtų užtikrintas saugus judėjimas pėstiesiems.
Seniūnas patikino, jog, nepaisant kelių dešimčių centimetrų sniego, užgulusio miestą, neišvažiuojamų kelių nėra. Valomi ir žvyrkeliai Dauparų bei Dovilų link. „Dirbame visu tempu. Pasitelkiame tiek rangovų, tiek ūkininkų techniką, stengiamės pravalyti ir pagrindines aikšteles, kad gyventojai galėtų statyti automobilius, prižiūrime parko takus. Šiuo metu organizuojami sniego iš vadinamųjų karštųjų taškų išvežimo darbai. Prašome gyventojų, jei įmanoma, likti namuose ar kuo mažiau judėti, kol miestas tvarkomas. Nuolatinis snygis ir pustymas apsunkina momentinį visų gatvių sutvarkymą, todėl darbai atliekami etapais. Visų prašome kantrybės ir sąmoningumo – nepalikite automobilių pagrindinėse gatvėse ir padėkite technikai dirbti efektyviau“, – sakė V. Žigus, vildamasis, kad ir patys gyventojai susitelks ir prisidės prie sniego kasimo.
Kad seniūnijos maksimaliai dirba, tvirtino ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius J. Bardauskas: „Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijos tiek savaitgalį, tiek šiomis dienomis dirba itin intensyviai ir kartu su kelių priežiūros rangovais stengiasi, kad eismo sąlygos būtų pakankamai geros saugiam eismui. Pirmiausia valomos jungiamojo tipo gatvės, kuriomis vyksta didžiausi transporto srautai ir užtikrinamas susisiekimas tarp gyvenviečių, po to jau pereinama prie vidinių gyvenamųjų gatvių, atsižvelgiant į jų būklę ir oro sąlygų pokyčius. Pėsčiųjų takai taip pat valomi pagal galimybes, atsižvelgiant į prioritetus.“
Administracijos vadovas prašo gyventojų kantrybės ir supratimo, nes sniego kiekis tikrai neeilinis, o nuvalyti visų gatvių bei pėsčiųjų takų vienu metu nėra įmanoma. Taip pat daug kur kelius teko valyti pakartotinai, nes dėl didelio snygio tik nuvalius jie iškart vėl apsnigdavo. „Esame dėkingi gyventojams, kurie nusivalo šaligatvius šalia savo namų, pasikviečia kaimynus į talką ir bendruomeniškai prisideda prie savo gyvenamosios aplinkos tvarkymo“, – kalbėjo J. Bardauskas.
Bendruomeniškumo pavyzdys
Klaipėdos rajono gyventojų reakcijos – kontrastingos: kol vieni kasa šaligatvius prie savo namų, kiti sėdi šiltuose butuose ir piktinasi. Internete netrūksta nuotraukų, kuriose automobiliai ir kiemai iki pusės užpustyti sniego. Tačiau praktika rodo, kad tik veikiant galima išlaikyti tvarką.
„Darbo netrūksta. Gyventojai daug dejuoja, bet mažai patys imasi iniciatyvos. Bendruomeniškai susitvarkyti – tai ne tik savo, bet ir visos gyvenvietės gerovė“, – „Bangos“ kalbintas sakė vienas traktoriaus vairuotojas, kuris teikia sniego valymo darbus Gargžduose. Vyras tikino, jog skambučių su prašymais išvaduoti nuo sniego tiek daug, kad vos spėja suktis.
Puikiu kontrastu pasyviems kritikams tapo Gargždų Gėlių gatvė. Jos gyventojai patys kasa šaligatvius, parkavimo aikšteles ir padeda kaimynams. „Kaimynai ir čia įsikūręs verslas atsakingai žiūri į savo ir aplinkinių gerovę. Rudenį nusigrėbia medžių lapus, žiemą nukasa šaligatvių, parkavimo aikštelės sniegą. Kas turi didesnę techniką, padeda kaimynams nuvalyti įvažiavimus bei kiemus. Čia sugyvena ir senbuviai, ir naujakuriai. Žinoma, to pasiekiame bendraudami vieni su kitais“, – kalbėjo šioje gatvėje gyvenanti Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė, anot kurios, bendros iniciatyvos rodo, kad net sunkiausiomis sąlygomis stipri kaimynystė gali padėti sumažinti sniego chaosą.
Rekordinė žiema Klaipėdos rajone aiškiai parodė: sniegas – visų problema, o ne vien valdžios ar technikos. Veikimas, bendradarbiavimas ir bendruomeniškumas tampa lemiamais faktoriais, ar gyvenamoji aplinka išlieka saugi ir išvažiuojama.
Savivaldybė primena, kad apie pavojingas ar neišvažiuojamas vietas galima informuoti seniūnijas, o apie problemas valstybinės reikšmės keliuose – „Via Lietuva“, nors, kaip pastebėjo savivaldybių merai, būtent šios bendrovės prižiūrimi keliai yra sunkiausiai išvažiuojami. Tačiau pagrindinė žinutė išlieka paprasta: ši žiema – neeilinė, todėl ir lūkesčiai turi būti realistiški.
Gintarė KARMONIENĖ
Laimos ŠVEISTRYTĖS nuotr.
AB „Kelių priežiūra“ primena, kad apie sudėtingas eismo sąlygas, plikledį, kliūtis ar kitus pavojus valstybinės reikšmės keliuose galima pranešti tel. 1871 arba +370 5 232 9600, nemokamai užpildant pranešimo formą www.keliuprieziura.lt arba pažymint navigacinėje programėlėje „Waze“.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad per pirmąsias sausio dienas (iki pirmadienio) daugiausia kritulių iškrito Kretingoje – 78,8 mm (106 %, t. y. jau pasiekta viso sausio mėnesio norma), Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – 75 mm (90 % mėnesio normos), Plungėje – 57,3 mm (80 %); Klaipėdoje – 56,5 mm (84 %). Tokius orus Vakarų Lietuvos regione lėmė ciklonas (žemo slėgio sūkurys) vardu Anna.
