Stiprinama socialinę atskirtį patiriančių jaunuolių integracija į bendruomenę

Iš globos įstaigų išėjusiems, socialinę riziką patiriantiems ar gyvenantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose jaunuoliams teikiama palydėjimo paslauga, kuri skirta padėti prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas, t. y. palengvinti jų integraciją į bendruomenę. Siekiant, formuoti vienodą visose savivaldybėse palydėjimo paslaugos organizavimo ir teikimo praktiką, patvirtintos rekomendacijos, kaip vykdyti šią veiklą. Jos parengtos po išsamių konsultacijų su praktikais.

„Be tėvų augusiems, socialinę riziką šeimose patyrusiems ar pilnametystės sulaukusiems ir išėjusiems iš globos namų jaunuoliams reikia ypatingo dėmesio ir rūpesčio. Savarankišką gyvenimą pradedantys pažeidžiami jaunuoliai neretai stokoja savarankiškumo, socialinių, vertybinių bei profesinio orientavimo įgūdžių. Todėl specialistų (profesinio orientavimo, karjeros specialisto, psichologo, socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo) palydėjimo paslauga jiems ypač reikalinga ir labai svarbi. Siekiame šių paslaugų kuo platesnio prieinamumo, kad kokybiškos ir akredituotos paslaugos jaunuolius pasiektų visose savivaldybėse“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Palydėjimo paslauga jaunuoliams priskiriama socialinės priežiūros paslaugoms ir yra įtraukta į socialinių paslaugų katalogą. Kaip ir visos socialinės priežiūros paslaugos, nuo šių metų sausio 1 dienos ši paslauga gali būti teikiama tik tais atvejais, kai socialinių paslaugų įstaigai suteikta teisė teikti šią akredituotą socialinės priežiūros paslaugą. Teisė teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą suteikta 51 įstaigai. Šiemet ši paslauga suteikta 62 asmenims.

Palydėjimo paslaugos gavėjai:

• likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 m.), kuriems teikiama globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje,
• socialinę riziką patiriantys ir (arba) gyvenantys socialinę riziką patiriančiose šeimose vaikai (nuo 16 m.);
• sulaukę pilnametystės asmenys (iki 24 m.), kuriems buvo teikta socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ar kurie gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose.

Savarankiško gyvenimo planas

Rekomendacijose nurodoma, kad, pradėjus teikti palydėjimo paslaugą, turi būti sudaromas jaunuolio savarankiško gyvenimo planas. Tai palydėjimo paslaugos teikimo priemonė, kuri apima visus reikalingus veiksmus ir išteklius, siekiant palengvinti jaunuolio socialinę integraciją bendruomenėje.

Taip pat nurodomos gairės, kurių paslaugos teikėjai turėtų laikytis rengiant šį planą ir jį įgyvendinant.

Savarankiško gyvenimo planas turi būti sudaromas ir peržiūrimas kartu su jaunuoliu, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir savarankiškumo lygį: nustatomi jaunuolio poreikiai, susiję su globa (rūpyba), sveikatos priežiūra, ugdymu, lavinimu, technine ir metodine pagalba, parenkamos poreikiams tenkinti reikalingos priemonės, reikiamų specialistų komanda (profesinio orientavimo, karjeros specialistas, psichologas, socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas ir (ar) kiti specialistai).

Siekiant įvertinti palydėjimo paslaugos teikimo pažangą, sunkumus ir priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, savarankiško gyvenimo plano peržiūra, dalyvaujant jaunuoliui, jo atstovams pagal įstatymą ir kitiems jo gerove suinteresuotiems asmenims, jei reikia ir jei jaunuolis sutinka, turi būti organizuojama ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

Socialinių paslaugų įstaigų funkcijos

Rekomenduojamas funkcijų sąrašas, kurias turėtų vykdyti socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios jaunuoliui palydėjimo paslaugą.

Socialinių paslaugų įstaiga turėtų paskirti jaunuoliui palydėjimo paslaugos koordinatorių. Maksimalus jaunuolių, gaunančių palydėjimo paslaugą, skaičius, tenkantis vienam palydėjimo paslaugos koordinatoriui tuo pačiu laikotarpiu, – ne daugiau kaip 15, iš jų ne daugiau kaip 5 jaunuoliai, kuriems reikia intensyvios pagalbos dėl jų ligos, patirtų fizinių ar psichologinių traumų, priklausomybių.

Socialinių paslaugų įstaiga taip pat turėtų bendradarbiauti su kitomis socialines ir kitas paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kad palydėjimo paslauga jaunuoliams būtų teikiama profesionaliai ir atitiktų jų individualius poreikius.   

Į palydėjimo paslaugos teikimo procesą reikėtų įtraukti savanorius, taip pat buvusius rūpintinius ir socialinę riziką patyrusius jaunuolius, kurie sugebėjo sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje ir gyvena savarankišką gyvenimą.

Rekomendacijose apibrėžtos jaunuolio, kuriam teikiama palydėjimo paslauga, teisės ir pareigos, taip pat – palydėjimo paslaugos teikimo procesas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija