Suaugusiųjų priedermė: istorinę atmintį jaunimui liudyti veiksmais

Iš kartos į kartą
21 rugsėjo, 2016
0

„Čia Lietuvos žemės negyjanti žaizda“, – žodžiai, įrėžti ant Holokausto aukoms atminti paminklo Gargžduose. Apie šį žydų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais istorijos puslapį jaunajai kartai aiškinama dar mokyklos suole. Tačiau kai kuriems jaunuoliams pagarba istorinei atminčiai svetima. Pasak „Bangos“ skaitytojos, gyvenančios daugiabučiame name, kurio langai žvelgia į žydų sušaudymo vietą žymintį paminklą, jai kartais tenka matyti širdį suspaudžiančių vaizdų. Būna, kad jaunuolių kompanijos išties šioje nekaltų žmonių krauju aplaistytoje vietoje elgiasi nepagarbiai, net išgėrinėja ir šūkauja. Kai kurie gyventojai čia vedžioja savo šunis. Tai verčia susimąstyti apie mūsų požiūrį į vertybes.

Policija vandalizmo neįžvelgia

Gargžduose prie autobusų stoties yra pastatytas paminklas, skirtas Holokaustui atminti. Toje vietoje pačiomis pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis 1941 m. birželio mėnesį buvo sušaudyti ir nukankinti šimtai Gargždų miesto ir apylinkių žydų. Apmaudu, tačiau ne visi šį skaudų istorijos laikotarpį mini su rimtimi ir pagarba. „Bangos“ skaitytoja prabilo garsiai ir pasidalijo tuo, ką savo akimis matė. Pasak jos, kai kuriems jauniems žmonėms ši vieta – susibūrimo ir pasilinksminimo užuovėja. „Geria, šūkauja, o kiti žmonės vedžioja ten savo šunis tarsi į tualetą. Nesuvokiama ir skaudu“, – rašė gargždiškė, siūlydama viešai budinti jaunosios kartos sąmonę. Jos manymu, tokia tema turėtų atsispindėti ir vietos žiniasklaidoje.

Susisiekus su Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnais, šie tikino, kad karštuoju chuliganizmo tašku Holokausto aukoms atminti skirtos vietos toli gražu pavadinti negalima. „Juk tai miesto centras. Policijos pareigūnai visuomet šalia. Patruliuoja ir naktį, nuolat suka ratus. Negatyvių atgarsių niekuomet nebūta“, – teigė vyresnioji specialistė Rasa Jonauskaitė. Tačiau, pasiteiravus apie paskutiniųjų savaičių įvykius, ryškėjo ir kitos spalvos. Visgi praėjusį antradienį gautas pranešimas, kad netoli autobusų stoties, prie paminklo sušaudytiems žydams 3–4 apie 20-ies metų jaunuoliai garsiai leido muziką, vartojo necenzūrinius žodžius ir šūkavo. „Policijos pareigūnai, nuvykę į vietą, jau nieko nerado. Jokių išgertuvių ar vandalizmo ženklų pastebėta nebuvo. Šis įvykis vienintelis per ketverius metus“, – komentavo pareigūnė.

Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis užtikrino, kad nėra nei matęs, nei girdėjęs nė vieno atvejo, kada būtų nepagarbiai elgiamasi žydams atminti skirtose vietose. „Nesame gavę jokių skundų. Savo ruožtu seniūnija prižiūri aplinką – pjauna žolę, renka šiukšles“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei gyventojai pastebėjo nepagarbiai besielgiančius asmenis, apie tai kuo operatyviau turėtų pranešti policijai.

Vėžaitiškiai primena net vardus

Skaudžios istorijos pamokos nėra ir nebus pamirštos. Kaip „Bangai“ pasakojo Vėžaičių pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Ingrida Jančauskienė, jau daugiau nei 10 metų mokiniai dalyvauja minėjimuose, per pamokas keliauja į Vėžaitinės mišką. Tad turbūt nėra nė vieno mokinio, kuris nebūtų girdėjęs apie 300 žydų moterų ir vaikų sušaudymą Vėžaitinės miške. Tragedijai įamžinti žudynių vietose pastatyti paminklai. „Ketvirtadienį devintokų pilietiškumo pamoka vyks būtent čia. Padėsime akmenukus, kurie simbolizuoja amžinybę. Ant jų užrašysime Gargžduose gyvenusių žydų vardus. Visuomet ne tik aplankome, tačiau ir sutvarkome atminimui skirtas vietas. Didžiuojamės, kad Vėžaičių mokykloje mokėsi žydaitę išgelbėjusio Jono Sadausko proproanūkis. Apie šią istoriją sukūrėme net kino filmuką“, – sakė istorijos mokytoja. Anot jos, mokykloje toli gražu neapsiribojama vien istorijos pamokomis. Daug metų mokykloje vykdomos įvairios akcijos. Štai praėjusiais metais visa diena buvo skirta tolerancijai, kultūrai, papročiams, palikuonių istorijai.

Atsineša tėvų nuostatas

Anot Gargždų „Minijos“ progimnazijos istorijos mokytojos Jūratės Grimalienės, formuoti teisingą vaikų požiūrį ir pagarbą žydų kultūrai turi ir tėvai. „Žinoma, mokykloje aiškinama žydų istorija, pabrėžiama religijų įvairovė ir jų tolerancija. Ypač daug dėmesio šioms temoms skiriama 5–8 klasėse. Tačiau mokykla yra bejėgė, jei apie tai nėra kalbama šeimoje“, – pabrėžė istorijos mokytoja. Pasak jos, pamokoje mokinys yra ištaręs „tą žyduką Lietuvos reikia mušti visados“. „Tikrai ne pats tokius žodžius penktokas sugalvojo. Tai atsinešė iš namų aplinkos“, – prisiminė J. Grimalienė. Jos patirtis rodo, kad geriausia vaiko nuostatą keisti pateikiant tam tikrus pavyzdžius iš kasdienio gyvenimo. „Jaunimas niekuo nesiskiria nuo kitų žmonių. Vieni priima istoriją rimtai, kiti galbūt numoja ranka. Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra rodyti jiems pavyzdį ir jį – liudyti savo veiksmais“, – reziumavo mokytoja.

Minėjimai – ne ant bangos

Minint 75-ąsias Lietuvos žydų žudynių metines, rugsėjo 22 ir 23 dienomis, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir jos išvakarėse, Lietuvoje bus skaitomi Holokausto aukų vardai.

Ištariant konkrečioje vietovėje gyvenusių žmonių vardus ir pavardes pilietinė iniciatyva „Vardai“ kviečia prisiminti žiauriai sunaikintus Lietuvos gyventojus, tačiau Klaipėdos rajone minėtos skaudžios sukakties proga išskirtinių renginių nenumatyta.

Anot rajono Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Polekauskienės, Holokaustas – istorijos puslapis, kurį pažinti reikėtų kiekvienam piliečiui, tačiau renginiai šiam periodui atminti rajone nepopuliarūs ir toli gražu nesutraukia minios žiūrovų. „Tokiuose minėjimuose skamba klasikinė muzika, susirenka keletas vyresnio amžiaus žmonių, kurie šį skaudų laikotarpį ir taip žino. Pastebėjome, kad minėjimų organizavimas tampa formalumu. Panašu, kad juos rengiame patys organizatoriai vieni kitiems. Nesiekiame vien tik užsidėti pliusiuko, norime žadinti visuomenės sąmonę. Gražus pavyzdys – pagarba žydų tragedijai atminti Vėžaitinės miške. Čia akivaizdus Vėžaičių kultūros centro įdirbis“, – komentavo J. Polekauskienė ir pridūrė, kad šiais metais kitų renginių mūsų rajone daugiau nenumatoma. Jos nuomone, tradicinius minėjimus turėtų keisti renginiai muziejuose, žydų tematikos meninių kompozicijų skaitymai, spektakliai kituose miesto renginiuose. „Pavyzdžiui, Gargždų miesto gimtadienyje perteikiant miesto istoriją buvo skaitoma „Vaivorykštės“ gimnazistų poetinė kompozicija „Pasvirę į kraujo pusę“, sulaukusi daug dėmesio. Taip žiūrovas labiau sudominamas istorija“, – dėstė Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja.