Sugrįžęs iš emigracijos pasijuto nelaukiamas
Nuo liepos 1 d. Darbo birža pradeda taikyti bandomąjį naują klientų aptarnavimo modelį 14 klientų aptarnavimo skyrių, tarp jų – ir Klaipėdoje.
Gegužę į tėviškę po 14 metų emigracijos grįžo Kostas R. (redakcijai pavardė žinoma – aut. pastaba) su šeima. Už Ispanijoje ir Anglijoje uždirbtus pinigus šeima įsigijo namuką Trušelių kaime, Sendvario seniūnijoje. Šeima nežadėjo sėdėti rankų sudėjusi – ieškodami darbo, užsiregistravo Darbo biržoje. Tačiau pirmasis susitikimas su gimtosios šalies valdininkais Kostui R. paliko slogų įspūdį.
Išmetė iš biržos
Dar nespėję įsikurti naujuose namuose Kostas R. su žmona nuskubėjo į Gargždus užsiregistruoti Darbo biržoje. „Biržos darbuotojai sakiau, kad dėl sveikatos, stuburo problemų negaliu dirbti 8 valandų, bet galėčiau pusę etato padirbėti kur nors kaip pagalbinis darbininkas“, – prisiminė 58 metų buvęs emigrantas. Užsienyje gausi jo šeima turėjo nedidelį versliuką, buvo atsidarę savo įmonę, ir daug metų sunkiai dirbo.
„Pašalpų iš biržos man nereikia, tiesiog ten, iš kur parvažiavau, įprasta, kad vyresnio ar pensinio amžiaus žmonės, kam tik leidžia sveikata, dirba. Grįžus nesinori užsidaryti namuose, norisi eiti į žmones“, – sakė buvęs emigrantas. Tačiau jis neslėpė, kad kuo greičiau užsiregistravęs Darbo biržoje norėjo būti ir socialiai apdraustas, kol atsiras tinkamas darbas. Net nesitikėjo, kad Darbo birža taip greitai, vos daugiau kaip per savaitę, pasiūlys darbą. Nuvažiavęs į Gargždus sužinojo, kad jam Sendvario seniūnijoje siūloma trimeriu pjauti žolę, genėti medžius.
„Pasakiau, kad šis darbas man per sunkus, sveikata neleidžia visą dieną saulėje pjauti žolę. Pasiūlyto darbo atsisakiau, paklausiau, gal yra kito, lengvesnio darbo? Darbuotoja man pasiūlė pereiti gydytojų komisiją. Supratau, kad ši procedūra tokia pat sudėtinga tarsi nustatant neįgalumą atitinkamoje tarnyboje. Vien šeimos gydytojo pažymos, pasirodo, biržai neužtenka“, – prisiminė Kostas R. Kadangi vyriškis į gydytojus nesikreipė, vienintelio pasiūlyto darbo atsisakė, daugiau nieko jam nepasiūlęs Klaipėdos teritorinės darbo biržos Gargždų skyrius žmogų kaipmat išbraukė iš bedarbio statusą turinčių asmenų. Kad neatsitiktų taip pat kaip vyrui, iš biržos savo noru išsiregistravo ir jo žmona. Jiedu stebėjosi, kad taip nedraugiškai sutinkami į tėviškę iš emigracijos sugrįžę žmonės.
Pakvipo tarybiniais laikais
„Aš nepykstu ant Darbo biržos specialistų, nes jie yra teisūs, veikė pagal įstatymus. Tačiau tas aptarnavimas, bendravimas paliko prastą įspūdį. Žvelgia lyg į antrarūšį asmenį, atėjusį į biržą ne dėl darbo, o vien dėl pašalpų. Nelabai kreipia dėmesį į žmogaus prašymus, nepalaiko jo noro integruotis į darbo rinką. Pakvipo tarybiniais laikais…“ – savo nuomonę dėstė Kostas R. Anot jo, Anglijos darbo biržoje tvarka visai kitokia: atėjęs darbo ieškoti žmogus smulkiai išklausinėjamas, „nuglostomas“, jam pasiūloma rinktis iš keliolikos darbų. Dirbti norintis ir dirbantis žmogus yra net labai gerbiamas, nežiūrint į jo amžių ar sveikatos būklę.
„Išspirtas“ iš Darbo biržos bedarbis vis tiek apsilankė Sendvario seniūnijoje, manydamas, kad gal pats ras kokio nors lengvesnio darbo. „Ten buvau sutiktas labai maloniai. Tačiau jie neturėjo ką man pasiūlyti. Bet žadėjo pranešti, jei atsirastų darbo. Kol kas gyvename iš santaupų. Laukiame, kol atidarys naują prekybos centrą Slengiuose, gal ten gausime darbus. Jei ne, susirasime kitur“, – tikisi iš svetur grįžęs vyriškis.
Paprašė „susipažinti“ su straipsniu
Paskambinus Klaipėdos teritorinės darbo biržos Gargždų skyriaus vedėjos pavaduotojai Reginai Buivydienei ir paprašius pakomentuoti situaciją dėl Kosto R., ji ir sutriko, ir pasipiktino, kodėl tas jų klientas dar ieško teisybės laikraščiuose, juk jam buvusi įteikta atmintinė, kurioje yra surašytos visos galimos pašalinimo iš bedarbių sąrašų priežastys. R. Buivydienė ėmė berti datas, kada vyriškis registravosi ir buvo iš biržos pašalintas, svarstė, gal biržos specialistai padarė klaidų. Pasiūlius atsakymus į žurnalistės klausimus pateikti raštu, ramiai išanalizavus situaciją, R. Buivydienė sutiko tai padaryti. Jau kitą dieną iš jos elektroninio pašto atskriejo niekieno nepasirašytas atsakymas. Ir be jokių įprastų susirašinėjant mandagumo frazių: „pagarbiai ar geros dienos“ – gargždiškiai Darbo biržos specialistai, matyt, kultūringam bendravimui neteikia reikšmės.
R. Buivydienės atsakymas, švelniai tariant, nustebino. Ji pareiškė, kad Darbo birža, vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, neturi teisės teikti tretiesiems asmenims Kosto R. asmeninių duomenų apie registracijos laikotarpius, suteiktas paslaugas ar paties kliento pateiktą informaciją Darbo biržai. Taip pat prie atsakymo buvo pridėtas didelės apimties formalus paaiškinimas, kokia yra ta bedarbių registravimosi biržoje ir įdarbinimo tvarka, t. y. pateikta informacija, kurią kiekvienas gali susirasti internete.
Buvo pateiktas išsamus atsakymas tik į vieną žurnalistės klausimą, kiek per metus Klaipėdos teritorinės darbo biržos Gargždų skyriuje registruojasi bedarbių ir kiek panaikinama bedarbių statusų. 2015 m. šiame skyriuje buvo užregistruoti 3 186 bedarbiai, 573 asmenims panaikintas bedarbio statusas dėl bedarbio pareigų nevykdymo, iš jų 33 asmenims atsisakius tinkamo darbo. Gargždų skyriaus darbo biržos atsakymą vainikavo Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimu stipriai kvepiantis prašymas: „Prašome prieš spausdinant straipsnį, atsiųsti planuojamą skelbti informaciją susipažinimui dėl teisingos informacijos pateikimo“ (kalba netaisyta – aut. pastaba). Vėliau paskambinusi skyriaus vedėjos pavaduotoja R. Buivydienė dar sykį garantavo, kad su klientu Kostu R. skyriuje buvo pasielgta, anot jos, 100 proc. pagal teisės aktus, ir be jokios baimės būtų galima eiti net į teismą. Pavaduotoja neslėpė, kad atsakymą redakcijai ji rengė pasikonsultavusi su biržos teisininku.
Naujas klientų aptarnavimo modelis
Kadangi Gargžduose nepavyko gauti aiškaus atsakymo dėl bedarbio skundo, teko skambinti į sostinę – Lietuvos darbo biržą. Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė operatyviai išsiaiškino situaciją ir atsiuntė išsamų atsakymą. Jame teigiama, jog Kostui R., atsižvelgus į jo pageidaujamo darbo pobūdį, buvo pateikta rekomendacija tinkamam darbui, tai yra jis turėjo nuvykti pas darbdavį dėl lauko darbininko aplinkos tvarkymo darbo. Motyvuodamas, kad negali dirbti dėl sveikatos problemų, buvo paprašytas, kad pristatytų atitinkamą gydytojų pažymą. Tokios pažymos vyriškis nepristatė, o tai yra pagrindas panaikinti bedarbio statusą.
„Lietuvos darbo birža, teikdama viešąsias paslaugas, turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Jais remiantis, ir buvo priimtas sprendimas minėtu atveju. Aptarnaujant darbo ieškančius žmones didelės reikšmės turi žmogiškasis faktorius, tai yra neformalioji pusė – mūsų darbuotojai skatinami labiau įsigilinti į kiekvieno kliento situaciją. Kaip ir šiuo atveju – atidžiau supažindinti su įgyjamomis teisėmis ir pareigomis, gal ne viskas buvo aišku ir gerbiamam Kostui R., kad nepristačius pažymos dėl sveikatos, jis gali netekti bedarbio statuso.
M. Jankauskienė informavo, jog nėra jokių integracijos į rinką programų žmonėms, grįžusiems iš emigracijos. Tačiau nuo pernai sudarytos galimybės visiems norintiems, darbo neturintiems 55 metų ir vyresniems bedarbiams dalyvauti Lietuvos darbo biržos projekte „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“. Nuo projekto pradžios šiomis priemonėmis jau pasinaudojo daugiau nei 6,7 tūkst. nedirbančių vyresnių gyventojų.
Pasak M. Jankauskienės, Lietuvos darbo birža reaguoja į kiekvieną situaciją, kurioje darbo ieškantys žmonės jaučia patiriantys tam tikrą diskomfortą. „Netoleruotini atvejai yra svarstomi ir priimami atitinkami sprendimai siūlant ir pakeitimus teisės aktuose, ir keičiant klientų aptarnavimą. Nuo liepos 1 d. Lietuvos darbo birža pradeda bandomąjį naujo klientų aptarnavimo modelio taikymą keturiolikoje klientų aptarnavimo skyrių, tarp jų – ir Klaipėdoje. Todėl, tikimės, kad pagerės klientams teikiamos paslaugos“, – teigiama iš Lietuvos darbo biržos „Bangos“ laikraščiui adresuotame atsakyme.
