Sukčiai internete ieško patiklių pirkėjų ir pardavėjų

Karantino apribojimai ypatingai suaktyvino elektroninę prekybą. Tačiau šia parankia galimybe netrunka pasinaudoti ir išradingi sukčiai. „Facebook“ platformoje sukčiautojai išradingai susiranda patiklių žmonių, kurie, susigundę pasiūlyta pigia preke, suskuba pervesti nepažįstamiems pardavėjams pinigus. Tačiau juos gavę „prekybininkai“ dingsta kaip į vandenį: nei prekės, nei pinigų. Dažniausiai tai būna nedidelės pinigų sumos, dėl kurių nepradedamas ikiteisminis tyrimas, o kol žmonės susivokia esantys apgauti, sukčių ir pėdos būna ataušusios. Jie pasikeičia feisbuko paskyras ir vardus.

A. VALAIČIO nuotr.: Klaipėdos rajono policijos komisariatui laikinai vadovaujantis Reagavimo skyriaus viršininkas A. Burba pataria internetinėje erdvėje būti itin apdairiems, kadangi pastaruoju metu dažnokai nuo sukčių nukenčia nedidelės (iki 150 eurų) vertės daiktus perkantys ar parduodantys žmonės.

Patiki suklastotais pasiūlymais

„Bangos“ redakcija neseniai gavo laišką, kuriame prašoma viešinti smulkių sukčių, veikiančių feisbuko paskyrose, problemą. „Gal galėtumėte padaryti gerą darbą ir parašyti straipsnį apie siautėjančius aferistus? Dažniausiai jie domisi skelbimais, kur žmonės skelbia, kad superka daiktus, nori nusipirkti tam tikrą knygą, drabužių. Tuomet sukčiai parašo, kad esą jie turi tai, ko reikia. Atsiunčia iš interneto ištrauktas nuotraukas ir taip patikliam pirkėjui parduoda jo norimą daiktą. Žmonės padaro pavedimus. Tačiau po to nesulaukia žadėtos prekės, žinoma, neatgauna ir pinigų. Sumos paprastai būna nedidelės: 6, 10, 50 Eur. Kai kurie apgautieji kreipėsi į policiją, tačiau dėl mažų sumų niekas nieko nedaro“, – laiške guodžiasi apgavystes elektroninėje prekyboje patyrę žmonės.

Dėl sukčiavimų – tyrimai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė „Bangai“ atsakė, jog išskirti, kiek pradėta tyrimų dėl sukčiavimo būtent elektroninėje erdvėje, sunku atsakyti. „Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, 2020 m. dėl įvairaus pobūdžio sukčiavimo (pagal LR BK 182 str.) pradėtas 181 ikiteisminis tyrimas, iš jų Klaipėdos rajone – 10. Per 2019 m. visoje Klaipėdos apskrityje pradėti 283, Klaipėdos rajone – 15 ikiteisminių tyrimų“, – akcentuoja A. Kažukauskienė.

Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai elektroninėje erdvėje – arba, kai prekybininkai nesulaukia pinigų ir išsiunčia prekes pirkėjais apsimetantiems asmenims, suklastojusiems banko pavedimo išrašą, arba, kai pirkėjas pinigus sumoka, tačiau prekės nesulaukia, o su pardavėju kontaktas nutrūksta iškart po atsiskaitymo už prekę.

Pranešti visada verta

„Pastaruoju metu dažniau nukenčia įvairius daiktus elektroninėje erdvėje perkantys ir pinigus sąžiningai pervedantys žmonės. Sukčiaujantys „pardavėjai“ gali pasinaudoti svetimomis, kartais apie nusikalstamą veiką nieko nežinančių asmenų sąskaitomis – pinigai kartais „keliauja“ per kelias sąskaitas. Naudojami mobilieji telefonai su išankstinio apmokėjimo kortelėmis, fiktyvios paskyros socialiniuose tinkluose, kurios, įvykdžius nusikalstamą veiką, dažniausiai sunaikinamos. Reikia būti patiems itin budriems. Kilus įtarimui, kad bandoma sukčiauti, net jei žala nėra didelė, rekomenduojame kuo greičiau pranešti policijai“, – pataria Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas Albinas Misevičius.

Pareigūnas priduria, jog kartais žmonės suabejoja, ar dėl mažos prarastos pinigų sumos verta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Vis dėlto reikėtų pranešti – sukčiams ir tokiu atveju gresia administracinė atsakomybė – jei žala nesiekia 150 eurų, numatomos baudos dydis svyruoja nuo 90 iki 400 eurų (pagal ANK 108 str.).

Skatina skaityti atsiliepimus

Klaipėdos rajono policijos komisariatui laikinai vadovaujantis Reagavimo skyriaus viršininkas Andrius Burba pataria, jog pirkėjai internetinėje erdvėje būtų apdairūs, kadangi pastaruoju metu dažnokai nuo sukčių nukenčia nedidelės (iki 150 eurų) vertės daiktus perkantys ar parduodantys žmonės. Dabar elektroninės prekybos poreikis išaugęs: žmonės rečiau važiuoja į parduotuves, karantino metu daugiau laiko praleidžia namie. Kartais pirkėjai susižavi norimu pirkiniu ir pristinga apdairumo.

„Policijos pareigūnai pataria prekes rinktis labai atsakingai – pirkti tik iš patikimų, patikrintų asmenų ar internetinių parduotuvių. Dėl to būtina paieškoti ir pasiskaityti atsiliepimų apie juos – galbūt yra ir anksčiau netikrais pasiūlymais susiviliojusių ir apgautų žmonių. Parduodant prekes patariama sulaukti, kol į banko sąskaitas tikrai bus pervesti pinigai, ir tik tada išsiųsti prekę. Perkant – rinktis atsiskaitymo būdą, kai pinigai sumokami tik gavus prekę ir įsitikinus, kad ji kokybiška. Būti itin atidiems, jei prašoma pateikti (suvesti) asmens ar elektroninės bankininkystės duomenis“, – akcentuoja A. Kažukauskienė.

KOMENTARAS

• Teisininkė, mediatorė Andželika ŠAKINIENĖ:

  – Pirmiausia patarsiu patiems „Facebook“ naudotojams būti itin atsakingiems, atsargiems ir visada pasitikrinti informaciją. Neskubėkite.

  Taip pat labai gera apsauga yra paprašyti, kad pardavėjai išrašytų kvitą arba sąskaitą, nes dažniausiai asmenys, kurie nori išvilioti pinigus, iš tiesų jokia individualia veikla neužsiima, neturi atitinkamų apskaitos dokumentų. Po pareikalavimo jie paprastai daugiau net neatsako į jūsų paklausimus. Trečia, jei pareiškimą teisėsaugai rašytų susivieniję nukentėję asmenys, o ne pavieniui – suma būtų didesnė. Nukentėjusieji taip pat elektroninėje erdvėje dabar vienas kitą gali susirasti ir susitarti dėl bendrų veiksmų kreipiantis pagalbos į teisėsaugą.

  Laiške minimu atveju įžvelgiu sukčiavimo požymius, nes sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Tas akivaizdžiai matoma iš laiške pateiktos situacijos, o pagal LR BK 182 str. tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

  Patyrus finansinę apgavystę, bet kuriuo atveju patariu kreiptis į teisėsaugą, galbūt pasitarti ir su teisininku, gauti išsamią teisinę konsultaciją.

Gabrielė ČIUNKAITĖ