Suklastotos žemės ribos veda tik į teismą

Kretingalės seniūnijos Trakių kaime gyvenantis Vytautas Petkus pasiruošęs piketuoti prie Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus, mat įstaiga nepaaiškina, kodėl vyrui priklausančio žemės sklypo planas buvo pakoreguotas be paties savininko žinios. Ne gana to, dokumentas primena klastotę, dėl to kretingališkis ant kojų jau sukėlė Specialiųjų tyrimų tarnybą ir korupcijos sergėtojus.

Nesutarė dėl kelio

Pasakodamas apie žemės rūpesčius V. Petkus gvildena nepriklausomybės pradžiai įprastą istoriją: vienkiemyje jis dar 1994 m. turėjo galimybę privatizuoti 1,48 ha žemės, šalia jos gavo ir kaimynas. Kadangi kaimynas tuomet statybų sektoriuje esą buvo svarbus asmuo, Vytautas su džiaugsmu jam perleido dokumentų tvarkymą ir, regis, galutiniu rezultatu liko patenkintas.

Tiesa, žemių vienkiemyje savininkus siejo ne tik bendra sklypo riba, bet ir kelias. Vytauto teigimu, pastarasis pateko į jo ir kaimyno sklypų ribas, bet privatizuoti jo anuomet matininkai neleidę. Tik kiek vėliau, nutiesus naują kelią Klaipėda–Kretinga, jų vietinės reikšmės keliukas tapo retai naudojamas. Anot V. Petkaus, kaimynas savo kelio pusėje užsitvėrė užkardą, bet davė spynos raktus. Apie 2005 m. Vytautui važiuoti pro kaimyno pusę esą nebeleista. „Pasakė, kad kelias privatizuotas, ir tada aš pradėjau aiškintis. Pasirodo, kaimynas aplink prisipirko daugiau žemių ir kelio dalis tapo privati. Kadangi privažiavimą turėjau iš kitos pusės, problemų nekilo. Bet vis tiek atsirado nesutarimų – kaimynas važinėjo pro mano kelio pusę, o aš pro jo negalėjau. Taigi ir jam rąstais pastojau kelią“, – pasakojo pašnekovas.

Originalo niekas nematė

Kad sklypo planas nebeatitinka pirminio, rengto 1994 m., vyras sužinojo prieš trejus metus. Nuvykęs į Registrų centro padalinį jis buvo supažindintas su 2008 m. parengtu esą nauju savo sklypo planu. Pagal jį sklypo plotas nepakitęs, tačiau 9 metrus pasistūmėjęs nuo kelio. Taigi, pastarasis liko nebe jo žemėje.

Kretingališkis tikina nė karto nesulaukęs jokių matininkų kreipimosi, taigi nežinojęs, kad keistos aplinkinių sklypų ribos. Juolab jis nežinojo, kad 2008 m. parengtas naujas jo paties žemės sklypo planas. Pastarojo dokumento rengimo savininkas teigia neinicijavęs.

„Įdomiausia, kad paėmus abu sklypo planus, matosi keisti dalykai. Taip išeitų, kad antrąjį planą po 14 metų derino tie patys žmonės, nes lentelėse pavardės ir parašai yra analogiški pirmajam planui. Skiriasi tik brėžiniai. Be to, yra žemėtvarkininkės parašas, kuris nurodo, kad kopija tikra, tačiau naujojo sklypo plano originalo neturi nei Registrų centras, nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei juolab aš“, – stebėjosi vyras. Jis įtaria, kad naujasis dokumentas – paprasčiausia klastotė, parengta šviečiant dokumentus vieną ant kito.

Kaltę pripažino, bet…

Teisybės paieškos prasidėjo Vilniuje, centrinėje Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos būstinėje. Joje specialistai pripažino, kad Klaipėdos rajono gyventojo interesai pažeisti. NŽT direktoriaus pavaduotojas Tomas Ladukas rašte konstatavo, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje sklypo ribos pažymėtos remiantis naujuoju planu.

Be to, NŽT nustatė, kaip sklypo ribų pakeitimai pasiekė Registrų centrą. Esą tais pačiais 2008 m. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius (tuomet dar priklausęs vėliau panaikintai Klaipėdos apskrities viršininko administracijai – aut. pastaba) kreipėsi į Registrų centro Klaipėdos filialą ir oficialiu raštu informavo, kad V. Petkaus ir jo kaimyno sklypai 1994 m. buvo išmatuoti klaidingai. Esą matininkai ištaisė trūkumus ir Registrų centrui siūloma pataisymus susivesti į duomenų bazę. Tačiau NŽT Vilniuje esą neturi duomenų, kokiu pagrindu rajono žemėtvarkininkai parengė tokį raštą. Juolab kad ant paties plano nėra rajono žemėtvarkos skyriaus atstovų ir savininko parašo. NŽT taip pat neturi duomenų, kad Registrų centras turėtų naują kadastro duomenų bylą ir V. Petkaus prašymą keisti kadastro duomenis. Tačiau, paradoksas – į Nekilnojamojo turto kadastrą Registrų centre įrašyti duomenys laikomi teisėti, nes jų niekas nenuginčijo per įstatymo numatytus terminus. NŽT galiausiai paaiškino neturinti teisės keisti sklypo planų ribų ar juolab kadastro duomenų. Taigi V. Petkui siūloma kreiptis į matininkus, o vėliau – į teismą ir užginčyti neaiškiame sklypo plane nustatytas ir įregistruotas sklypo ribas.

Toks pasiūlymas V. Petkui nesuprantamas. „Tai nesąmonė. Kodėl turėčiau pats eiti į teismą, jei pakeitimai padaryti be mano žinios?“ – klausė vyras.

Kaltiesiems – senatis

Pagalbos aiškinantis galimą valdininkų aplaidumą paprašyta ir STT. Pradėjęs skaityti institucijos atsakymą iš pradžių V. Petkus džiaugėsi. Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas Egidijus Radzevičius jam patvirtino, kad sklypo plane pakeitimai atlikti galimai nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Be to, po patikrinimų paaiškėjo, kad plano originalo nėra nei NŽT Klaipėdos rajono skyriuje, nei Registrų centre, nors ten jie privalėtų būti. Raštiškame atsakyme teigiama, kad naujasis planas „sukurtas“ darant žemės sklypo ribų, konfigūracijos, posūkio taškų taisymus ant senojo plano pridėjus naują koordinačių sistemą ir įmonės, kuri darė pataisymus, patvirtinimą. Tačiau žemės savininko viltys rasti kaltininkus subliuško: STT apgailestavo neturinti pagrindo patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingų darbuotojų, nes yra suėjęs tuo metu galiojęs 5 m. senaties terminas už dokumentų klastojimą ar disponavimą jais.

V. Petkus kol kas nežino, kaip elgsis toliau. „Ar kreipsiuosi į teismą? Turbūt nereikia užsispirti kaip žemaičiui, o tiesiog pastovėti su plakatais prie rajono žemėtvarkos. Jeigu pati NŽT pripažino, kad yra jų kaltė, bet suėję senaties terminai, tai kyla klausimas, ar mums tikrai reikia tokios valdininkų armijos? Bendravau su advokatais, bet jie net nenori imtis tokių žemės reikalų“, – pasakojo Vytautas. Jis mano nesąs vienintelis, susidūręs su žemėtvarkininkų savivale. Todėl tikisi sulaukti bendraminčių, norinčių kartu piketuoti.

KOMENTARAS

• NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja:

  „Negaliu pakomentuoti ne savo dokumentų, kadangi sklypo planas su žemėtvarka nederintas. Mes turime tik pirmąjį, po privatizacijos patvirtintą, sklypo planą. Kito kopiją gavome iš Registrų centro, jo originalo byloje nėra. V. Petkus, norėdamas plačiau išsiaiškinti situaciją, yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas ir, manau, kad išsiaiškins. Šiame rajone dirbu trejus metus, bet pirmą kartą matau tokį atvejį. Ar planas buvo derintas su institucijomis ar ne, kyla klausimas. Nežinome, iš kur toks planas atsirado. Jeigu tuo metu derinant buvo atlikti netinkami veiksmai, teisėsaugos institucijos tai išsiaiškins.

  Ką siūlome V. Petkui? Jis eina tinkama linkme. Aiškinasi, kaip tas planas atsirado ir ką gali padaryti jį keičiant. Planas NŽT nederintas, todėl negaliu atsakyti, kaip tai nutiko“, – teigė D. Bukavičienė. Ji patvirtino, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką atliekant sklypų matavimus kaimyninių žemių savininkams siunčiami registruoti laiškai, žmonės kviečiami atvykti į vietą. Jei jie neatvyksta, siunčiami informaciniai laiškai su sklypo schema, žyminčia bendrą ribą, ir kaimynas turi mėnesį pastaboms pateikti. Tačiau net tuo atveju, jei 2008 m. galiojo kitokia tvarka, žemių kadastriniai matavimai negalėjo būti atlikti be gretimo sklypo savininko žinios.