Šunims privalomi pavadėliai, o įžūliems šeimininkams – atsakomybė
„Mano šuo nieko nedaro“, – dažna nerūpestingų šeimininkų frazė. Bet ar tai atleidžia nuo įstatymo nuostatos vedžioti augintinį viešose vietose su pavadėliu ar antsnukiu? Tokį klausimą kelia ne tik prie Dovilų karjero poilsiavusi ir nesaugi pasijutusi trijų anūkų močiutė, bet ir kiti Klaipėdos rajono gyventojai, susidūrę su neprižiūrimais, galimai pavojingais šunimis. Pasikeitęs žmonių sąmoningumas apie augintinius kelia ir džiaugsmą, ir nerimą, tad domėjomės, kokių reikalavimų privalo laikytis jų šeimininkai, kad jų šuo nekeltų grėsmės kitiems.
Sudrausminti net šaiposi
„Bangos“ redakciją pasiekė laiškas, kuriame klausiama, kaip yra su įstatymų laikymusi, jei palaidi šunys ir jų neapdairūs bei įžūlūs šeimininkai gąsdina rajono gyventojus. Laiško autorė pasakojo, kad jai su kolega vykstant į senąsias Stragnų kapines iš sodybos iššoko didelis vilkšunis ir puolė ant automobilio kapoto. Pasak Priekulės seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, tai ne pirmas kartas, kai šuo išgąsdina žmones. Panaši situacija ir Agluonėnuose, kur palaidų šunų šeimininkas jį sudraudus pašaipiai atrėžė, jog nesibastytų čia, kitaip šuo įkas, nors žmogus vaikščiojo ne privačioje, o viešoje vietoje. Tačiau ne visi rajono gyventojai nutyli tokias pavojingas situacijas.
Štai trijų anūkėlių močiutė Adelija Radžienė apie panašų įvykį šalia 1-ojo Dovilų karjero, kai įžūlus pavojingos veislės šuns šeimininkas atsisakė prisegti savo augintinį ir nepagarbiai bendravo su poilsiautoja, paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Adelija „Bangai“ papasakojo, jog iš pradžių net neplanavo situacijos viešinti, bet ją nustebino itin akiplėšiškas šeimininko elgesys. Daupariškė su anūkais atvyko apžiūrėti gražiai sutvarkyto paplūdimio, aplankyti vaikų žaidimų aikštelę, o nutarusi nueiti ant pontoninio tiltelio pamatė, kad link jo eina ir šeima su dideliu šunimi be pavadėlio ir antsnukio. „Juos įspėjau, kad su šuniu čia neitų, nes vaikai bijo. Šeimininkas atšovė, kad nėra parašyta, jog čia negalima vedžioti šuns. O kai pasakiau, kad fotografuosiu, dar ir pozuoti pradėjo. Man tokia situacija nejuokinga, nes esu močiutė ir esu atsakinga už tris vaikus“, – kalbėjo daupariškė A. Radžienė.
Ji pridūrė, kad po tokios situacijos, kai didelis šuo išgąsdino anūkus, buvo sukrėsta. „Tas elementarus pagarbos nebuvimas labai skaudina. O šalia stovi ir to vyro paauglys sūnus, kokį pavyzdį jam rodo tėvas? Nėra nei pagarbos žmogui, nei supratimo, kaip bendrauti. Juk rizika visada yra su palaidu augintiniu, tad nesuvokiu, kaip galima šito nesuprasti, kai pats turi sūnų“, – akcentavo moteris. Jos teigimu, žmonių sąmoningumas dėl augintinių yra stipriai pasikeitęs, šunų šeimininkai įstatymų nepaiso, be to, viešoje vietoje bendrauja įžūliai ir kelia riziką poilsiautojams.
Komentatoriai po A. Radžienės įrašu socialiniame tinkle diskutavo, kad daug kas šunis vedžioja be pavadėlio: ir mažus, ir didelius, o tai reikia viešinti bei pranešti policijai. Viena moteris akcentavo, kad dažnas myli gyvūnus, tačiau taisyklės visiems turėtų būti vienodos, juk poilsiautojas nežino, kaip išauklėtas šuo. Kiti stebėjosi ne tik išaukštintomis gyvūnų augintinių teisėmis, bet ir žmogiškumo, pagarbos stygiumi visuomenėje, mat tokia situacija prie Dovilų karjero – tikrai ne pirma, deja, ne paskutinė.
Reikia elgtis griežtai
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė antrino, jog tai iš tiesų ne pirmas kartas, kai gyventojai ar miestelio svečiai skundžiasi dėl be pavadėlio ir/ar antsnukio vedžiojamų galimai pavojingų šunų. „Ir pačiai yra tekę su tuo susidurti, visada paaiškinu, kad šunis reikia prisegti ir uždėti antsnukį. Juk šalia karjero yra šunų aikštelė, vandens telkinys. Šiais laikais gaila, bet gyvūnai yra aukščiau žmogaus, nes už gyvūnus kovojame, o už žmones – ne. O kai kurie augintinių šeimininkai yra įžūlūs, tad tokiais atvejais reikia elgtis griežtai ir kviesti policiją“, – teigė seniūnė ir perspėjo, jog karjero teritorija stebima vaizdo kameromis, tad identifikuoti nerūpestingus šunų šeimininkus – nesunku.
N. Ilginienė tikino sieksianti, jog būtų pakeistos taisyklės ir šunų vedžiojimas prie paplūdimio būtų draudžiamas, tai ypač aktualu vasarą, kai susirenka daug poilsiautojų. „Rudenį šalia augintinių vedžiojimo aikštelės esančiame tvenkinyje įrengsime pontoninį tiltelį, tad prieiga prie jo bus dar patogesnė, nebebus reikalo eiti prie karjero. Žmonės turi būti supratingi: tiek šunų šeimininkai, atsakantys už savo gyvūną, tiek pilietiški poilsiautojai, kurie apie palaidus šunis viešoje vietoje turi praneši policijai“, – akcentavo Dovilų seniūnė.
Pasak teisininkės, mediatorės Andželikos Šakinienės, savivaldybių taisyklėse, įstatymuose numatyta, kad paplūdimiai, aikštelės yra viešoji vieta. „Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, o jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Jei vedžiojant šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės“, – atkreipė dėmesį A. Šakinienė ir pridūrė, kad jei augintinio šeimininkas nereaguoja į kitų gyventojų, poilsiautojų pastabas ir rekomendacijas, būtina kviesti policiją ar Viešosios tvarkos skyriaus atstovus.
Pavadėlis viešoje vietoje – būtinybė
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja, atliekanti kinologo funkciją, Gabija Girdvainytė turi vokiečių aviganę Luną, kurią viešoje vietoje visada vedžioja tik su pavadėliu, nors keturkojė yra dresiruota eiti šalia ir be jo. Pasak Lunos šeimininkės, kaskart išėjus pasivaikščioti su augintine, tenka susidurti bent su vienu laisvai lakstančiu šunimi. Tiesa – mažesnius augintinius, pamatę vokiečių aviganę, šeimininkai skuba sugauti, o kiti nekreipia dėmesio. „Yra tekę net keliskart paprašyti šeimininko, kad teiktųsi pasirūpinti savo nekontroliuojamai lakstančiu augintiniu. Antsnukis nėra reikalingas visų veislių šunims, bet pavadėlis viešoje vietoje tikrai reikalingas“, – pastebėjo G. Girdvainytė. Ji pridūrė, kad pavadėlis nėra laisvės nuosprendis – yra ir ilgų, ir trumpų variantų, leidžiančių augintiniui palakstyti, pauostinėti, tačiau taip pat ir neprarasti kontrolės, jei augintinis susiduria su pavojingais sveikatai dirgikliais.
Paklausta, kaip vertina tokią daupariškės poilsiautojos situaciją, Reagavimo skyriaus tyrėja, atliekanti kinologo funkciją, atsakė, kad išties daugelis augintinių šeimininkų mano puikiai pažįstantys savo šunį, suvokiantys, kokio jis charakterio. „Reikėtų pagalvoti, kaip galime būti tikri dėl to, kas dar tik nutiks, ar gali nutikti? Mūsų augintiniai yra tyrinėtojai ir tyrinėdami jie auga bei socializuojasi. Jei vieną kartą šuo praeis pro žmones ramiai, nekreipdamas dėmesio, tai mes negalime būti visiškai tikri, kad taip bus visada. Yra įvairių smulkmenų, net ir menkiausių, kurios gali turėti įtakos šuns reakcijai į aplinką ar joje esančius žmones, – abejingus augintinių šeimininkus įspėjo G. Girdvainytė. Pasak jos, jei šeimininkas neprisega gyvūno, policija atvykusi į įvykio vietą galėtų įvertinti esamą situaciją, priimti atitinkamą sprendimą: ar užteks pravesti prevencinį pokalbį kaip dera vedžioti savo augintinius viešoje vietoje, kurioje yra ir daugiau žmonių, ar patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn dėl netinkamo šeimininko poelgio bei netinkamai vedžiojamo jo šuns.
Tik batus išnešęs
Štai Ketvergiuose gyvenantis Mantas savo šuniui Rokiui suteikia visišką laisvę – augintinis, nors ir didelis, nieko blogo nėra padaręs. „Rokis išauklėtas, tad tikrai nebijau ir nematau reikalo vedžioti jį su pavadėliu. Iš kiemo jis dažnai neišeina, todėl pavadėlį naudoju tik tada, kai važiuojame pas veterinarą“, – teigė jaunuolis. Paklaustas, ar yra gavęs skundų iš kaimynų dėl laisvai lakstančio augintinio, Mantas tikino, kad kol kas dar nesulaukė pasipiktinimų: „Jei kažkas labai skųstųsi, ko gero, prisegčiau, nors jis nieko blogo nedaro, gal kol buvo mažas yra kelis kaimynų batus išnešęs.“
Neseniai augintinį įsigijusi doviliškė Kornelija pasakojo, kad šunį vedžios su pavadėliu dėl saugumo: „Aplink laksto daug palaidų šunų, jie dažnai ateina ir į mūsų kiemą, tad saugiau jaučiuosi vedžiodama jį su pavadėliu. Namas arti kelio, nežinai, kada šuo sugalvos išpulti į gatvę, ar suvalgys kažką. Juk gyvūnai labai nenuspėjami. O ilgus pasivaikščiojimus mėgstu tiek aš, tiek augintinis Pipiras.“
Įstatymai aiškiai įpareigoja
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Gitanos Bajorinienės, šunų vedžiojimo tvarka viešose vietose tikrai skiriasi, priklausomai nuo to, ar šuo yra priskirtas pavojingų ir kovinių šunų veislei, ar ne. Šeimininkas privalo įvertinti, kaip jo augintinis elgsis viešose vietose ar ten, kur susirenka daug žmonių. O šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinta viena kovinių šunų veislė – Amerikiečių pitbulterjeras – ir aštuonios pavojingų šunų veislės, tarp kurių Amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, Amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, Fila Brasileiro (Brazilų mastifas), Kangalas (Turkų aviganis), Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis.
„Klaipėdos rajono savivaldybės patvirtintose gyvūnų laikymo taisyklėse sakoma, kad apskritai visų gyvūnų vedžioti ir vestis negalima į kitiems asmenims priklausančias patalpas, aptvertas ir paženklintas žemės valdas be savininko sutikimo, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, viešojo maitinimo, prekybos, religinių įstaigų teritorijas bei patalpas, sporto aikšteles/aikštynus/stadionus, paplūdimius, vaikų žaidimo aikšteles“, – paaiškino G. Bajorinienė. Ji pabrėžė, kad tokie draudimai netaikomi, jei išvardintos vietos ar jų zonos yra aiškiai pažymėtos informaciniu ženklu, kad yra draugiškos gyvūnams. „Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose turi būti vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose turi būti vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo“, – informavo G. Bajorinienė ir pateikė išimtį: be pavadėlio ir antsnukio nepavojingus šunis galima vedžioti tik tuo atveju, jei jie uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje nekelia grėsmės kitiems augintiniams ir asmenims.
Teisininkė A. Šakinienė antrino, kad kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi gyvūnų laikymo taisykles bei kontroliuoja, kaip jos yra įgyvendinamos. Beje, pažeidus teisės aktus – įstatymus, tvarkas augintinio savininkui yra taikoma administracinė atsakomybė pagal LR ANK 346 str. nuo 100 iki 300 Eur. „Aišku vėliau gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė ar net baudžiamoji atsakomybė jei augintis padaro žalos žmogaus sveikatai, ar turtui, nukentėjęs asmuo gali reikalauti turtinės ir neturtinės žalos“, – sakė teisininkė.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Asta Zbarauskienė informavo, kad turimais duomenimis per šių metų pusmetį Klaipėdos rajone gauta virš 30 pranešimų dėl palaidų, agresyvių ar nuolat lojančių šunų. „Norime priminti, kad bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose šunys turi būti vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Nesilaikant šio reikalavimo, šuns šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 550 Eur.“ Pareigūnė pabrėžė, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose turi būti vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, o už šio reikalavimo nesilaikymą gresia dar didesnė bauda.
Augintinių šeimininkų dėmesiui teisininkė A. Šakinienė primena: „Pirmiausia – paplūdimiai, aikštelės, parkai, daugiabučio namo kiemas ir kt. yra viešoji vieta. Tai numatyta ir aptarta įstatyme, tvarkose, savivaldybių taisyklėse.
Tokiu atveju augintiniai gali būti išleidžiami laisvai palakstyti ar pažaisti tik savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje nustatytoje vietoje su arba be įrenginių gyvūnams. Gyvūnai kitose viešose vietose vedžiojami ant pavadėlio ir gyvūno laikytojas – šuns šeimininkas užtikrina, prisiima atsakomybę, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami augintiniai nekels grėsmės kitiems asmenims, kitiems gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei, valstybės ar savivaldybių turtui.“
Jei šuns šeimininkas viešoje vietoje atsisako prisegti savo augintinį ir/ar žmogų įžeidinėja, reikia kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112. Neprižiūrimo šuns šeimininkas gali užsitraukti nuobaudas. Pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.
