Susitaikymo malda holokausto aukoms atminti
Birželio 20 dieną alternatyvus judaizmo judėjimas – misijiniai žydai kartu su broliais pranciškonais iš Pakutuvėnų bažnyčios pradėjo pastorių rabinų ir katalikų susitaikymo turą po Žemaitiją, skirtą bendrai maldai už Antrojo pasaulinio karo metu nekaltai išžudytus Lietuvos piliečius žydus. Aplankytos žydų masinių žudynių vietos Gargžduose, Kretingoje, Salantuose, Plungėje, Telšiuose, Palangoje ir kitose vietovėse. Maldos žodžiai susiliejo su jūros bangų ošimu Melnragėje ant molo.
Kaip žinome, holokaustas prasidėjo Gargžduose. Čia 1941 metų birželio 24 dieną buvo sušaudyta daugiau kaip 200 žydų vyrų. Kaip rodo archyvų ir vietos gyventojų pasakojimų duomenys, iš namų surinktiems žydams buvo paskelbtas gestapo nuosprendis: Hitlerio įsakymu sušaudyti už nusikaltimus vermachtui. Kokius? Nepaaiškinta. Pasmerktieji turėjo išsikasti duobę, sumesti nušautųjų kūnus. Sužeistuosius egzekutoriai pribaigdavo pistoleto šūviais.
Tą vietą mieste tarp gyvenamųjų namų, šalia autobusų stoties, dabar žymi paminklas.
Praėjusio trečiadienio vidurdienį prie šio paminklo rinkosi parapijos tikintieji pagerbti žuvusiųjų atminimą. Belaukiant atvykstančių svečių – misijinių žydų grupės iš Kijevo, Sankt Peterburgo ir Tichvinsko bažnyčių bei juos lydinčių brolių pranciškonų ir maldininkų grupės – Gargždų parapijiečiai sugiedojo Jėzaus širdies litaniją. Buvusi muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė papasakojo apie žydų žudynių Lietuvoje pradžią ir mūsų rajone palaidotas holokausto aukas.
Misijiniai žydai pripažįsta Jėzų kaip mesiją, kartu su katalikais ir protestantais švenčia biblijines šventes, tačiau savęs nevadina krikščionimis. Jų misijų tikslas – viso pasaulio krikščionių vienybė, tautų susitaikymas, atgaila už padarytus nusikaltimus, kaip tokią nuostatą akcentuoja Romos popiežius Pranciškus.
Maldos turo pagerbiant Žemaitijoje nužudytus žydus vienas iš iniciatorių – vienuolis brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis iš Pakutuvėnų bažnyčios. Pradėdamas maldos popietę brolis Gediminas priminė, jog turime atgailauti už savo tėvų ir senelių, taip pat ir krikščionių bažnyčios padarytas nuodėmes, melsti leisti mums pažinti tikėjimą, patirti dvasinį prisikėlimą – tik per nuoširdžią maldą ir atgailą Dievo žodis pasiekia mūsų širdis. „Dieve, palaimink šią žemę, kurioje buvo tiek neapykantos“, – tarė jis.
Atėjo metas vienytis viso pasaulio krikščionims. Tegul nuoširdi malda pasiekia šią žemę, tegul ji sujungia žydų ir lietuvių tautas ir visus tikinčiuosius, – meldė atvykę žydų rabinai. Maldos žodžiai, giesmės ir psalmės pabaigoje nuskambėjo susirinkusiųjų lūpose.
Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas priminė, jog birželis mūsų krašte kupinas tragiškų įvykių ir sukakčių. Viena tokių – šiomis dienomis prisimenama mūsų mieste gyvenusių žydų bendruomenės netektis kilus Antrajam pasauliniam karui. Malda ir atgaila tegul vienija mus geroje valioje.
Kartu su alternatyvaus judaizmo judėjimo rabinais atvykusi šios misijos grupė jaunuolių domėjosi, kaip čia prieš karą gyveno žydai, kokie buvo jų santykiai su lietuviais, taip pat masinių žudynių aplinkybėmis. Šios misijos nariai praėjusiais metais tokiais pat tikslais lankėsi Lenkijoje. Šiemet jau pabuvojo Šiauliuose, o praėjusį savaitgalį dalyvavo Lietuvos jaunimo dienose Vilniuje.
Aldona VAREIKIENĖ
