Sutvarkytas piliakalnis atvėrė upelio krantų nuošliaužas

Išvalytas ir plačiajai visuomenei atvertas Gargždų piliakalnis toliau kelia aistras. Mat apsilankiusiesiems atvimpa palūpis, kai pamato nuošliaužas bevardžio upelio krantuose. „Vaikomės sostinės madų, o dabar nuplikinto piliakalnio laukia Gedimino kalno likimas? Kišome tūkstančius medžiams iškirsti, o šiandien jau reikės lėšų šlaitams sutvirtinti?“ – klausia gyventojai.

Tačiau specialistai ramina, esą upelio krantų nuošliaužos yra atsiradusios seniai, tačiau tik dabar tapo akivaizdžiai matomos iškirtus medžius ir krūmus.

Neišvengiamas gamtos procesas

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė „Bangą“ informavo, kad antruoju tvarkymo darbų etapu piliakalnio pietų pusėje eroduojantys šlaitai buvo sutvirtinti šiuolaikinėmis priemonėmis, kad jie nepradėtų slinkti. Darbus vykdė UAB „HSC Baltic“. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas akcentavo, kad pats piliakalnis yra stabilus, juolab kad įgyvendinant projektą buvo sutvirtintas. „Atsiradusios nuošliaužos yra ne piliakalnio šlaituose, o bevardžio upelio krantuose. Svarbu, kad žmonės to nemaišytų“, – sakė A. Bogdanovas, kuris ne kartą lankėsi Gargždų piliakalnyje. „Tai puiki vieta, įgyvendintas vertingas projektas. Nuo piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas. Upelio krantų nuošliaužų klausimas bus sprendžiamas, nepaliksime savieigai“, – patikino savivaldybės Administracijos vadovas.

Anot S. Šmatauskienės, upelio krantų nuošliaužos – tai natūralus ir neišvengiamas gamtos procesas. Tokių nuošliaužų ir įgriovų yra prie kiekvieno Lietuvos upelio, upės. „Šios nuošliaužos yra atsiradusios seniai, tik jos tapo matomos iškirtus medžius ir krūmus. Artimiausiu metu planuojame sudaryti komisiją, pakviečiant kompetentingus specialistus, kad įvertintume atsiradusias nuošliaužas, jų poveikį piliakalniui ir priimti sprendimus dėl tvarkymo darbų reikalingumo“, – dėstė A. Bogdanovas.

Šiuo metu piliakalnis yra visiškai sutvarkytas ir pritaikytas lankytojams. Dabar būtina nuolatinė jo priežiūra, todėl Savivaldybė 3 metams perka paslaugą šio piliakalnio (taip pat ir Žvaginių bei Skomantų piliakalnių) tvarkymui ir priežiūrai (teritorijos šienavimui; ataugusių atžalų naikinimui; takų ir aikštelių priežiūrai; vėjovartų, vėjolaužų, mechaniškai ir biologiškai pažeistų medžių pašalinimui; šiukšlių surinkimui). Siekiant užtikrinti maksimalų piliakalnio pasiekiamumą, ateityje dar planuojama, kad gargždiškiai piliakalnį galėtų pasiekti senkeliu pėsčiomis nuo Gargždų miesto parko per Minijos upę.

Gyventoja: mums apmaudu

Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė jau daug metų gyvena Kalniškėje, tad pakalbinome ją kaip gyventoją. „Žmonių nuomonė labai paprasta: Žemaičių plento gatvėje niekada nebuvo jokio apšvietimo – nė vienos lempos. Čia gyveno prosenoliai, seneliai, pati ėjau į „Kranto“ mokyklą – nebuvo ir nėra apšvietimo. O dabar piliakalnyje keli medžiai ir apšvietimas plieskia visą naktį, nors niekas nevaikšto. Gyventojams apmaudu“, – teigia pašnekovė.

Ji sako kaip valstybės tarnautoja suprantanti, jog buvo projektas, reikėjo jį įgyvendinti. Tačiau kaip gyventoja piliakalnio išvalymą traktuoja kaip vandalizmą prieš gamtą. „Krūmus reikėjo iškirsti – sutinku. Išvalyti šabakštynus, tačiau kam maišė sveiki medžiai, nesuprantama. Jie buvo ir užuovėja, ir atgaiva vasarą nuo kaitrios saulės pasislėpti. Vasaromis nebeišvengiame karščio bangų, tad pavėsio sukūrimas šiltėjant klimatui ypatingai aktualus. O pažintinius takelius, laiptelius įmanoma įrengti ir tarp medžių. To pavyzdys gali būti, kad ir Kroatijos Plitvicos nacionalinis parkas, kur daugybė augmenijos, medžių, tačiau išvystyti ir takai takeliai – turistams patogu“, – savo nuomone dalijosi E. Sluckienė.

Miesto garbės reikalas

Tačiau Pajūrio regioninio parko vyr. ekologo Erlando Paplauskio įsitikinimu, Gargždų piliakalnis dabar yra sutvarkytas kaip pridera. Anot jo, upelių erozijos klausimai yra labai specifinė sritis. Be abejo, medžių stabilizuojantis poveikis šlaitams yra žinomas, tačiau vyr. ekologo tvirtinimu, tai ne vienintelė priemonė šlaitams stabilizuoti. „Upelis šlaitą ardė visada – kitaip būti negali, bet niekas nematė ir šabakštynai niekam nebuvo įdomūs. Dabar staiga susidomėjimas! Čia panašu, kai šiukšlės metamos miške ir niekam nerūpi, o iškirtus mišką visi ima piktintis šiukšlynu. Piliakalnį tvarkyti reikėjo, jau buvo gėda. Dabar atsivėrė nuostabus kraštovaizdis, padaryti laiptai, takai, tiesiog sukurta puiki lankytina vieta“, – dėstė savo poziciją E. Paplauskis. Anot jo, jei yra erozija ir kelia grėsmes, reikia tiesiog sutvarkyti. „Siūlyčiau bambeklius ignoruoti, marginalų buvo ir bus visais klausimais – visiems neįtiksi. Dabar krūpčioja nuo kiekvienos nuošliaužėlės. Greit per tuos „panikierius“ gyvent nebus įmanoma“, – sako Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas E. Paplauskis.Tam yra aibė priemonių, nuo akmenų, betono iki gabionų. „O jei niekam pavojaus nėra, galima palikti kaip grožį. Bet čia apie upelį, ne apie piliakalnį. Dauguma piliakalnių Lietuvoje buvo pliki ir ant jų ganė gyvulius. Ant Gargždų – taip pat. Jie išliko, tad nesugrius ir dabar. Manau, kad visas problemas gali išspręsti inžinerinis protas. Visų piliakalnių nereikia tvarkyti, bet reprezentacinį Gargždų pasididžiavimą – privalu, nepaisant, kiek reikės įdėti pastangų jo priežiūrai. Čia miesto garbės reikalas“, – įsitikinęs vyr. ekologas. Jį liūdina tik viena – senųjų ąžuolų pašalinimas. E. Paplauskio nuomone, buvo keletas tikrų puošmenų: „Kodėl reikėjo išimt gražiausius, o palikt tokius šiaip sau, nežinau. Dar labiau liūdina, kad atsakingi už tų ąžuolų sunaikinimą, dabar vaizduoja didžiausius medžių gynėjus ir trukdo parke atlikti retinimus, pasmerkiant parką visiškam sunykimui. Tokią politinę veiklą traktuoju kaip apgailėtiną, tai manipuliavimas pačių vargingiausių žmonių protais. Dabar rėks, kad piliakalnis griūva, nors eilinį kartą patys bus viską suderinę, kai buvo valdžioje.“

Pasitikėjo darbuotojais

Gargždų piliakalnio pritaikymo turizmui projektas didžiąja dalimi įgyvendintas, kuomet meru buvo Vaclovas Dačkauskas, o Administracijos direktoriaus pareigas ėjo Sigitas Karbauskas. „Bangos“ korespondentei V. Dačkauskui prisiskambinti nepavyko, o S. Karbauskas, paprašytas pakomentuoti, kaip vertina atliktus piliakalnio sutvarkymo darbus, atsakė: „Visada pasitikėjau ir pasitikiu Administracijos darbuotojais. Jiems buvo duota laisvė veikti. Šį projektą kuravo Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja S. Šmatauskienė, ji ir galėtų pakomentuoti techninius niuansus. Svarbiausia nelyginti piliakalnio ir Gargždų miesto parko, tai visiškai skirtingi dalykai. Parke įprasta justi paunksmę, grožėtis senais medžiais, o piliakalnis – tai istorinis objektas, pilis atviroje erdvėje. Tačiau mes ir su Tarybos nariu Viktoru Kura turime skirtingą supratimą apie piliakalnį, vis dėlto tai mums netrukdo kartu kurti, burti.“


KOMENTARAI

  • Archeologas, vienas iš knygos „Klaipėdos rajono piliakalniai“ autorių Zenonas BAUBONIS: „Gargždų piliakalnis su gyvenviete yra kompleksinis kultūros paveldo objektas. Kompleksą sudaro dvi atskiros dalys. Pirmoji dalis – piliakalnis. Piliakalnio teritorijoje saugomi kultūrinis sluoksnis ir žmogaus rankomis suformuotas reljefas (pylimai, grioviai, pastatinti šlaitai). Jo šlaituose buvusių nuošliaužų vietos sutvirtintos pastaraisiais metais atlikus tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Šiuo metu piliakalnio šlaitai stabilūs. Į vakarus ir pietus nuo piliakalnio yra antra komplekso dalis – gyvenvietė. Senovės gyvenvietės teritorijoje nėra žmogaus rankomis suformuotų reljefo formų, jos nesaugomos kaip kultūros paveldo objekto vertingoji savybė. Senovės gyvenvietės vietoje saugomas žemės kultūrinis sluoksnis, t. y. žmogaus būties ženklų daiktai ir jų liekanos žemėje, turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę. Gyvenvietės teritorijoje tekančio upelio krantų šlaitai erodavo visą laiką. Jų nesimatė dėl buvusios tankios augmenijos. Vienoje vietoje, upelio dešiniame krante, kur šiaurinio šlaito erozija pastarąjį dešimtmetį buvo pasiekusi ir naikino senovės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį, tvarkomųjų paveldosaugos darbų metu jis ištirtas detaliųjų archeologijos tyrimų metodais. Kitos senovės gyvenvietės teritorijoje esančios upelio krantų erozijos saugomo kultūrinio sluoksnio nėra pasiekusios, todėl paliktos natūraliam persiformavimui. Piliakalnio ir senovės gyvenvietės fizinė būklė tikrinama periodiškai atliekant jos stebėseną. Jeigu ateityje upelio šlaitų erozija pasieks saugomą senovės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį, bus inicijuojamas tokių vietų ištyrimas, t. y. detalieji archeologiniai tyrimai.“

ĮDOMU

  • Pirmasis projekto „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ etapas atsiėjo per 82 tūkst. eurų. Iš jų didžioji dalis – 65,5 tūkst. eurų – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžetų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prisidėjo daugiau nei 16 tūkst. eurų.
  • Projekto „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ antrasis etapas įgyvendintas Savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto vertė 274 tūkst. eurų. Rangos darbų sutartis buvo pasirašyta su UAB „HSC Baltic“.
  • 2015 m. vykdant piliakalnio I etapo specialiuosius kirtimus 4,8 ha plote iškirsta apie 283 m3 medienos (847 vnt. medžių); 2019 metais vykdant piliakalnio II etapo specialiuosius kirtimus 2,3 ha plote iškirsta apie 522 m3 medienos (iš viso 1432 vnt.). Medžių skersmuo nuo 8 iki 68 cm.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių