Šv. Pranciškaus onkologijos centrą pacientai pavadina net savo namais
Tobulo džiaugsmo namais Šv. Pranciškaus onkologijos centrą vadina jo lankytojai. Net sunkioje onkologinėje ligoje galima įžvelgti egzistencijos viltį, gyventi Aukščiausiojo šviesoje ir darnoje su pačiu savimi. Apie tai liudijo Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje šeštadienį aukojamos šv. Mišios už vėžio liga sergančiuosius, jų šeimas, gydytojus, centro savanorius ir rėmėjus, kurių dėka centras gyvuoja ir teikia pagalbą nemokamai. Vėliau visi geradariai buvo pakviesti kartu papusryčiauti, pasidalinti savo mintimis.
Politikai vengia dialogo
Brolis Benediktas Jurčys OFM sakydamas pamokslą apgailestavo, kad pastaruoju metu daug žmonių gyvena baimės nelaisvėje. „Štai pagalvokime apie valdžios vyrus: jie gi gyvena nuolatinėje baimėje, kad neprarastų valdžios, neprarastų pinigų, neprarastų šlovės. Tą baimę jie nori perduoti ir mums, kad nemąstytume, kad nematytume, kas darosi aplinkui“, – skaudžiai kalbėjo dvasininkas tuo pačiu gėrėdamasis Onkologijos centrui padedančiųjų žmonių drąsia savanoryste aukoti ir savo laiką, ir remti finansiškai, ir moraliai. Tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Brolis Benediktas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kol kas toks Onkologijos centras yra vienintelis, o juk būtų galima pasidalinti turima patirtimi, tokius centrus steigti ir kituose Lietuvos regionuose, tačiau politikai vengia dialogo. „Reikia melstis už juos, kad jie nebijotų“, – kvietė brolis Benediktas.
Po šv. Mišių mintimis apie pagalbą onkologiniams ligoniams, apie savo pačių išgyvenimus kalbėjo brolis Astijus Kungys OFM, onkologijos centro rėmėjai, savanoriai, gydytojai.
Tai – tarsi stebuklas
Tarp centro rėmėjų – ir europarlamentarė Laima Andrikienė, jautriai prasitarusi, jog būtent čia pajautusi didžiulį žmonių pasiaukojimą. Jos nuomone, tik bendromis bažnyčios, politikų, dialogo su žmonėmis pastangomis galima padauginti gėrį.
Nuo pat pirmųjų Onkologijos centro kūrimo dienų su broliais pranciškonais ir centro direktore Aldona Kerpyte bendradarbiaujantis Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos-chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas pasidžiaugė, jog būtent čia pavyko sukurti tokią ypatingą aurą, kad jo pacientai dažnai centrą pavadina savo namais. „Suprantame, kad vėžys yra tokia liga, kuri ne visiems įveikiama. Tačiau Onkologijos centre žmonėms ši liga tampa ženkliai paprastesnė ir suprantamesnė. Kartais jie tiesiog akyse ima sveikti arba bent jau jų būsena pagerėja. Tikrai tai yra kažkas neapčiuopiamo, tarsi stebuklas“, – kalbėjo A. Česas, akcentuodamas, kad tokių nesavanaudiškai dirbančių ligonių labui centrų reikia visoje Lietuvoje.
Vietoj gėlių – auka
Sirgusios onkologine liga, dabar jau Anapilin išėjusios žmonos Loretos dienoraščio eilutes apie ramybės jauseną, patirtą gėrį Onkologijos centre susirinkusiesiems skaitė alytiškis Valdas Smalinskas. „Loreta buvo paprašiusi, kad žmonės į jos laidotuves neneštų gėlių, o geriau paaukotų Onkologijos centrui. Jie suaukojo daugiau nei 2 000 eurų“, – su didžiule pagarba ir dėkingumu Valdo pasakojimą papildė centro direktorė A. Kerpytė.
Brolis Benediktas susirinkusiesiems pristatydamas palangiškę savanorę Rasą Rojienę tvirtino, kad jos įkvepianti kova su liga sustiprino jų pačių bei kitų žmonių tikėjimą Aukščiausiuoju. „Iš pradžių išgirdus diagnozę buvo labai baisu, bet būtent Onkologijos centre patyriau, kad čia yra tobulo džiaugsmo namai: supratau, kokia svarbi ir džiugi yra šiandiena, kiek gero per ją galima nuveikti“, – dėkodama ir padėjusiems medikams, ir pasiaukojančiai dirbantiems centro darbuotojams kalbėjo dabar centre savanoriaujanti Rasa.
Be geradarių neišsilaikytų
Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro misija – dvasinė, psichologinė ir socialinė pagalba onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems. Centro steigėja yra Mažesniųjų brolių ordino (OFM) Lietuvos Šv. Kazimiero provincija. Tai vienintelis toks centras Rytų Baltijos valstybėse.
Šv. Pranciškaus onkologijos centras onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems teikia nemokamas socialines paslaugas ir nemokamą dvasinę (ligonių pastoracija, pokalbiai ir asmeniniai susitikimai su Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno broliais), psichologinę (profesionalių psichologų konsultavimas, savipagalbos grupės), informacinę (leidžiami leidiniai ir kita informacinė medžiaga, veikia informacijos centras) pagalbą. Taip pat organizuojami įvairūs nemokami terapiniai užsiėmimai (muzikos, dailės, šokio) bei kt.
Į centrą visada gali užsukti ir praleisti laiką ir tie žmonės, kuriems reikia laukti paslaugų arba artimųjų gydymo procedūrų šalia centro esančiose Klaipėdos universitetinėje ir Jūrininkų ligoninėse.
Per metus Onkologijos centro paslaugomis pasinaudoja apie 1 500 žmonių.
Novatoriškai dirbantis Šv. Pranciškaus onkologijos centras, siekdamas sumažinti onkologinių ligonių ir jų artimųjų socialinę atskirtį, pagalbą jiems teikia nemokamai. Centras negalėtų gyvuoti be nuolatinės Lietuvos ir užsienio bendruomenių, įstaigų, organizacijų ir asmenų, vykdančių įvairias paramos akcijas, pagalbos.
- Šv. Pranciškaus centro bendruomenė dėkoja kiekvienam, kuris jau prisidėjo ir prisideda, kad Šv. Pranciškaus onkologijos centras gyvuotų, vykdytų veiklą, išlaikytų patalpas ir kviečia dosnios širdies žmones remti centro veiklą, kad čia būtų nuolat nešama Viešpaties dovanojama viltis jos ieškantiesiems. Juk Lietuvoje kasmet vėžiu suserga jau net 18 000 žmonių.
Galbūt laukdami šv. Kalėdų ir Jūs kartu su savo artimaisiais sutarsite, kad vietoj dovanų iš prekybos centro padovanosite prasmingą dovaną onkologiniams ligoniams ir paaukosite Šv. Pranciškaus onkologijos centrui.
Įmonės kodas: 300502187
Sąskaitos numeris: LT684010041800332253,
AB Luminor bankas
Pasiteirauti informacijos galima tel. (8 46) 433010.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
