Sveiko proto!
Koronaviruso tema lenkia visus apkalbėjimo rekordus. Žmonių šnekos, jei neprasideda šia tema, tai vis tiek ja baigiasi. Net Užgavėnių persirengėliai vaidino modernų personažą – naująjį virusą. Socialiniai tinklai ūžia nuo sukurtų mitų, nepatikrintais faktais kaitina aistras ir skatina baimę. Sukčiai jau siūlo stebuklingų vaistų ar papildų, kurie esą apsaugos nuo baisiausio viruso.
Kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro nenutrūkstama agresyvia tėkme televizijos ekranuose, radijo laidose, portaluose pasakojama apie mūsų laukiančią pasaulio pabaigą.
Koronavirusas pernelyg rimta tema, kad būtų galima į ją numoti ranka. Šiandien jo grėsmė akivaizdesnė ir jau nebe tokia tolima Lietuvai kaip atrodė prieš keletą savaičių, kai dar abejingai stebėjome vaizdelius iš Kinijos.
Tame nepaliaujamame žinių sraute žiūrovui ar klausytojui vis labiau sunkėja užduotis, kaip susigaudyti, kas yra svarbiausia, ką iš tikrųjų reikia žinoti, kaip veikti neeilinėje situacijoje. Sveikatos tema yra viena jautriausių – nėra žmogaus, kuriam tai nerūpėtų. Ypač jautriai reaguoja senyvo amžiaus žmonės, nėščios moterys, sunkiomis ligomis sergantys ligoniai. Jie – pažeidžiamiausi. Todėl labai apmaudu, kad profesionalumo egzamino neišlaikė dalis mūsų žiniasklaidos, ypač komerciniai televizijos kanalai, kuriuose visuomenės sveikatos specialistų patarimai užgožiami abejotinos vertės asmeninėmis nuomonėmis, kraupiais vaizdais, kaip koronaviruso proveržio šalyse stovima kilometrinėse eilėse dėl nieko neapsaugančių medicininių kaukių arba varomas stresas rodant tuščias parduotuvių lentynas. Taip, tai yra realybė, tai nesumontuoti siužetai, bet būtent juos akcentuojant manipuliuojama žmonių sąmone. Sutrikę žmonės nebegeba atrinkti informacijos patikimumo ir pradeda veikti iracionaliai: netikrumas ir baimė skatina šluoti parduotuvių lentynas, tikėti šarlatanų patarimais. Taip palaužiama ir žmonių psichologinė pusiausvyra ir net psichinė sveikata. Kam tai naudinga? Štai šioje suirutėje pamąstykime apie tai patys. Naudinga ne tik prekybos verslo korporacijoms, kurių sandėliai užsilikusias ilgalaikio naudojimo prekes iškiš isterikuojantiems pirkėjams, bet, žinoma, naudinga ir politikieriams. Taip lengviausia užsidirbti politinių dividendų artėjantiems Seimo rinkimams. Dabar ant koronaviruso situacijos galima visus šunis sukarti.
„Tiesiog reikia sveiko proto“, – spaudos konferencijoje prieš porą dienų paklaustas apie koronavirusą įkaitusią gandų atmosferą bando ataušinti Vytenis Povilas Andriukaitis, baigęs eurokomisaro, atsakingo už sveikatą ir maisto saugą, kadenciją. Patyręs medikas nuo kovo mėnesio pradės eiti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialiojo pasiuntinio Europos regionui pareigas. Lygiai prieš metus Gargžduose lankęsis V. P. Andriukaitis „Bangai“ taip pat kalbėjo apie užkrečiamųjų ligų paplitimo galimybes ir apie jų kontrolę. Tuometis eurokomisaras, duodamas interviu mūsų laikraščiui, tada akcentavo, kad šiuolaikiniame pasaulyje dėl jo atvirumo naujų, iki šiol nežinomų virusų paplitimo greitis yra nepalyginamai spartesnis nei anksčiau. Tačiau V. P. Andriukaitis primygtinai pabrėžė, kad žmonės pagaliau turi įsisąmoninti, jog Lietuva yra ES valstybių sandraugos narė. Ji yra bendrame ES krizių valdymo mechanizme. Tačiau mes gi verksmingai abejojame, ar tai veiksminga, mes nepasitikime savo Vyriausybės veiksmais, nes matome, kad pasaulyje vis nauji virusai plinta, žmonės miršta? V. P. Andriukaičio nuomonė vienareikšmiška: nėra abejonės, kad veiksminga, juk jeigu atsakingos institucijos nuolat nestebėtų situacijos, nedarytų įvairiausių tyrimų, bandymų, netaikytų apsaugos priemonių, kurių visuomenė kartais net nesuvokia, kad jos visgi yra, tai koks tada būtų naujų virusų plitimo greitis šiuolaikiniame, nuolat kintančiame pasaulyje? Nespėtumėme net kvėptelėti. Interviu su V. P. Andriukaičiu buvo spausdintas „Bangoje“ prieš metus, tad tuometis eurokomisaras tarsi pirštu pataikė kalbėdamas apie užkrečiamųjų ligų grėsmes ir mūsų ne visada pagrįstas baimes.
Mėgstu sveiką humoro jausmą turinčius ir praktiškai bet kokią situaciją vertinančius žmones. „Jei lemta sudegti, tai nepaskęsi“, – pakalbinta apie tai, ar nebijo jau esą ant Lietuvos slenksčio stovinčio koronaviruso, atsako švaros įmonės darbuotoja, kai užsuku pasiimti išvalyto palto. Taip, švaros ir higienos įgūdžiai ne kartą yra išgelbėję pasaulį nuo įvairiausių pandemijų, epidemijų. Lietuvoje paskelbtoje ekstremalioje situacijoje baigusi rašyti šį tekstą einu nusiplauti rankų. Ačiū Dievui, tuštėjančiose lentynose muilo tebėra užtektinai.
