Švenčiant atkurtos Lietuvos 100-metį svarbiausia žmonių bendruomeniškumas

Šiemet Lietuvoje minimas atkurtos Lietuvos 100-metis. Įpusėjus šimtmečio metams kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukiene apie tai, kaip Klaipėdos rajone minime šią svarbią sukaktį.

Kaip Savivaldybė prisideda prie Lietuvos atkūrimo 100-mečio minėjimo?

Dar praėjusiais metais buvo suburta darbo grupė, kuri rengė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Klaipėdos rajone programos įgyvendinimo 2017–2018 metais planą. Kadangi pirmininkavau šiai darbo grupei, galiu drąsiai pasakyti, kad atkurtos Lietuvos šimtmetis suvienijo žmones bendroms idėjoms, kurias jie norėjo įgyvendinti savo seniūnijose. Jutome žmonių aktyvumą, norą išskirtinai pažymėti šią Lietuvai svarbią sukaktį. Klaipėdos rajono savivaldybė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos vykdymui, t. y. seniūnijų, bendruomenių idėjų įgyvendinimui iš viso skyrė 89 tūkst. eurų.

Kokios priemonės, numatytos programoje, jau įgyvendintos?

Iš tiesų jau įgyvendintos beveik visos priemonės. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui mes pradėjome ruoštis iš anksto ir dalį priemonių įgyvendinome jau 2017 metais, kad šimtmečio metus pasitiktume tinkamai. Praėjusiais metais Agluonėnų sode buvo įrengta meninė kompozicija „Iš praeities į ateitį“, akmeninėje memorialinėje lentelėje ant Endriejavo bažnyčios vartų įamžinome Endriejavo valsčiaus knygnešių atminimą, Judrėnuose įrengta meninė kompozicija „Sakalas“, sukurtas reprezentacinis filmukas apie Veiviržėnų seniūniją, žymius jos žmones ir vietas, Vėžaičių miestelio aikštėje įrengti vėliavų stiebai, stendai ir suoliukai su šiukšliadėže, Kretingalėje taip pat įrengti vėliavų stiebai, lauko suoliukų komplektas, ant akmens iškaltas užrašas, buvo parengta tautodailininko Vytauto Majoro monografija apie jo kūrybinę ir visuomeninę veiklą, kuri bus išleista šiemet.

2018 metais buvo atnaujintas Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio gimtinės vietoje esantis stogastulpis, Dauparų–Kvietinių seniūnijoje prie Smilgynų, Kvietinių ir Dauparų bendruomenių namų buvo įrengti vėliavų stiebai, sukurta Valstybės šimtmetį menanti ekspozicija „100 istorijos žingsnių“, kuri šiuo metu eksponuojama Gargždų miesto parke, Sendvario seniūnijoje Radailių kaime prie Eketės piliakalnio įrengti simboliniai koplytstulpiai, atidengti liepos 6-ają – Valstybės dieną, Stragnų II kaime (prie įvažiavimo į Priekulę) įrengta skulptūra „Žirgas“, kuri bus atidengta jau šį šeštadienį. Visos skulptūros atidengtos iškilmingai, minint mūsų rajonui ir Lietuvai svarbias datas. Taip pat skirtos lėšos ir kultūros vertybės – Baltijos kelio ženklo, žyminčio vietą, kur stovėjo Klaipėdos rajono gyventojai, esančio Pasvalio rajone, – atnaujinimo darbams.

Iš visų numatytų priemonių liko tik dvi: Gargždų kultūros centras šiemet turėtų įsigyti skulptūrą bei planuojame išleisti reprezentacinį fotoalbumą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Kaip, jūsų nuomone, Klaipėdos rajono gyventojai švenčia šimtmečio metus?

Aktyviai! Išties šie metai Klaipėdos rajone gausūs iniciatyvų, žmonių noro bendrauti ir kartu kurti šventę. Šimtmečio dvasią ypatingai jautėme per visas valstybines šventes, kuriose netrūko žmonių, pasipuošusių tautine atributika, tautiniais rūbais. Rajono gyventojai ne tik dalyvavo renginiuose, bet ir juos inicijavo, kvietė dalyvauti įvairiose akcijose. Manau, kad būtent tai ir yra tikroji šventė, tikroji meilės savo šaliai išraiška – bendruomeniškumas, pilietiškumas, iniciatyvumas, vienybės jausmas, leidžiantis didžiuotis savo kraštu ir šalimi. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Klaipėdos rajone programos įgyvendinimo bei visiems, kurie dalyvauja renginiuose, įgyvendina savo idėjas, buria žmones bei kasdieniu savo darbu kuria mūsų šalies, mūsų rajono ateitį.

Ernesta STRAKŠYTĖ

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė