Tarp užsienio universiteto sienų: gargždiškio mintys nugula laikraštyje

Bendraamžiai
19 rugsėjo, 2022
0

Studijos užsienyje dažnai atrodo kaip iš pasakos: skirtingos kultūros, neišdildomi vaizdai, naujos pažintys. Tačiau yra ir kita medalio pusė: kai kurios programos suteikia tik teorinių žinių. Tokią problemą įžvelgia Jungtinėje Karalystėje verslo vadybą studijuojantis Džiugas SUTKEVIČIUS. Paskutinio kurso studentas laisvą laiką skiria darbui universiteto laikraštyje, o ateitį norėtų sieti su žurnalistika.

– Studijuoji Lankasterio universitete Anglijoje. Kokia tavo studijų kryptis?
– Studijuoju verslo vadybą. Studijos turėjo trukti ketverius metus, tačiau atsisakiau praktikos, tad baigsiu šiemet.
– Kodėl atsisakei praktikos metų?
– Nes buvo sunku ją susirasti. Iš keturių artimesnių studijų draugų tik vienas rado praktiką. Manau, tai ne tik dėl koronaviruso pandemijos, bet ir dėl mažos praktikos galimybių pasiūlos. Mums buvo prieinama vos keli šimtai vietų, tačiau į jas pretendavo prestižinių universitetų studentai.
– Studijuoji be paskolos, kas dažna studentams. Kiek kainuoja pragyvenimas užsienyje?
– Studijos metams kainuoja 9 250 svarų, pragyvenimas – 5 600 svarų. Dar, žinoma, prisideda maistas ir kitos išlaidos. Tačiau tokios kainos išliks tik iki 2023-iųjų pabaigos, dėl „Brexit‘o“ jos keisis. Vėliau kai kuriuose universitetuose studijų kaina europiečiams, tarp jų – ir lietuviams, gali siekti netgi 30 000 svarų per metus, kadangi Europos Sąjungos studentams bus taikomos tarptautinių studentų sąlygos.
– Kaip sekasi studijos?
– Studijos sekasi visai neblogai. Daugiau teko mokytis apie ekonomiką, finansus. Įdomiausia moduliai šiemet buvo susiję su verslumo ir rinkodaros socialinėmis medijomis. Patiko tai, kad paskaitas skaityti atvykdavo verslininkai. Per savaitę turime penkias arba šešias paskaitas.
– Ar jau svarstai apie darbą po studijų?
– Norėčiau jau šiemet susirasti darbą, kad galėčiau po studijų pradėti dirbti. Neturiu konkrečios darbo srities, nes studijos plačios, bet negilios, nėra specializacijos galimybės. Trūksta ir praktinių žinių: paaiškinama, kokias funkcijas atlieka specialistai, tačiau tada kyla klausimas, kaip jie tai padaro? Galvoju po studijų keisti karjeros kryptį, išsilaikyti sertifikatus ir pradėti dirbti žurnalistu, tai galima padaryti nuotoliniu būdu.
– Universitete leidžiate laikraštį. Kaip sugalvojai pats prisijungti prie laikraščio?
– Praėjusią vasarą atlikau praktiką čia, „Bangos“ redakcijoje, o grįžęs į universitetą nutariau šią veiklą tęsti. Norint rašyti universiteto laikraštyje, reikia susimokėti 5 eurus už metus. Šie pinigai panaudojami laikraščio spausdinimui, nes universitetas to nefinansuoja.
– Kokiomis temomis rašote?
– Teko rašyti įvairiomis temomis, viena labiausiai įstrigusių – apie benamius, ruošiau šia tema reportažą. Taip pat visuomeninėmis, meno, filmų temomis. Štai universitete yra 80 įvairių būrelių studentams, todėl dažniausios temos yra apie jų renginius ir naujienas, studentų atstovybės rinkimus. Turėjome ir problemą: viename universitetui priklausančiame naktiniame klube studentai kvaišino vieni kitus, tad apie tai rašėme nemažai. Rašome apie miestelio naujienas, problemas.
– Kas sudaro laikraščio komandą?
– Esame 30 žmonių grupė. Viskas yra išskirstyta: turime skirtingų laikraščio skilčių redaktorius, pavyzdžiui, sportui, menui, visuomeninėms temoms. Jie kuruoja veiklą ir parenka temas žurnalistams. Laikraštį leidžiame tris arba keturis kartus per metus, jo apimtis – 25 puslapiai. Išleidžiame kelis šimtus vienetų laikraščių. Laikraštis yra nemokamas, jį platiname bibliotekoje.
– Kuo skiriasi straipsnių rašymas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje?
– Didelių skirtumų nepastebiu. Tačiau su valdžios institucijomis Anglijoje daug sunkiau susisiekti ir iki jų prisibelsti. Vieną kartą reikėjo informacijos straipsniui, atsakymo teko laukti 3 savaites. Atsakymai pateikiami raštu, nes ten krūviai didesni susitikti pokalbiui.
– Universitete kasmet pristatote laikraščio veiklą. Ar sulaukiate daug susidomėjusiųjų?
– Dažniausiai susirenka visa auditorija studentų, kadangi apie renginį informuojama iš anksto ir stengiamės žinią išplatinti kuo didesnei žmonių grupei. Tam skiriame visą savaitę, susirenka daug studentų iš įvairių būrelių, tačiau į mūsų gretas prisijungia nedaugelis.