Tarptautinį verslą studijuojantis judrėniškis: studentų vasaros darbo programa – pagrindas tobulėti

Vilniaus universitete tarptautinį verslą anglų kalba studijuojantis Erikas Poška, mokydamasis Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinėje mokykloje, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje skynė laurus teniso, tink­linio, šachmatų varžybose, o vaikystėje svajojo ne apie vieną profesiją. Studijuodamas Erikas aktyviai dalyvauja Southwestern Advantage studentų programoje ir semiasi įvairiapusiškos patirties.

„Ši programa suteikė galimybę tobulinti bendravimo, tarptautinių pardavimų bei verslumo įgūdžius. Be to, nemažai pakeliavau ir pamačiau pasaulį kitu kampu. Su šia programa dirbu jau ketvirtus metus, teko gyventi Tennessee’io, Texas’o ir Florid’os valstijose. Europoje apkeliavau daugiau nei 15 šalių“, – „Jaunimo erdvei“ pasakojo E. Poška, skatindamas abiturientus, pasirinkusius studijas, būti aktyvius, išnaudoti visas galimybes.

Reikėjo tapti savarankiškam
– Kokie vaikystės prisiminimai, kada pradėjai galvoti, kuo norėtum būti?
– Mano gimtinė iš tiesų yra atokioje vietoje. Tai – Judrėnai, tolimiausia Klaipėdos rajono gyvenvietė. Vaikystėje per daug į miesto pusę nevažinėdavome. Tačiau miesto smagumai kartais atvažiuodavo pas mus: pamenu automobilių ralio lenktynes. Lenktynininkams teko parodyti, kur važiuoti, tad buvo smagu pasijausti reikalingam. Šeimoje augau kartu su vyresniu broliu ir jaunesne sese, o ir kaimynai turėjo panašaus amžiaus vaikų. Prisigalvoję įvairiausių žaidimų lėkdavome į lauką, o kartais grįždavome nebeatpažįstami, bet mama nepykdavo. Vaikystėje man patikdavo viskas, ką tik darydavau. Norėjau ir autobuso vairuotoju būti, ir astronautu, ir bibliotekininku, tad tikrojo savo pašaukimo dar ilgai negebėjau atpažinti.
– Kaip Tavo kelias klostėsi baigus Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją?
– Nusprendžiau studijuoti Vilniuje, išvykau iš namų net už 300 km. Reikėjo tapti savarankiškam – pačiam pirkti maistą, mokėti už nuomą, užsisakyti internetą, mokesčius susimokėti. Reikėjo pritapti prie žymiai spartesnio – miesto gyvenimo ritmo. Iš pradžių tai tikrai buvo išbandymas, bet vėliau susiformavusi patirtis man leido tapti nepriklausomu, ypač, kai pradėjau daugiau keliauti.

Susikūrė gerus ryšius
– Studijuodamas pradėjai domėtis įvairiomis studentų veiklos programomis?
– Iš pradžių dalyvavau ESB – Erasmsus student buddy programoje. Mano pareigos buvo prižiūrėti ir padėti 12 užsieniečių, kurie atvyko į Lietuvą gyventi ir studijuoti. Tai padėjo susipažinti su skirtingomis kultūromis ir susivokti, kur pats norėčiau nuvykti. Turėčiau kur ir apsistoti, kadangi sukuriame labai gerus ryšius su globojamais kitų šalių studentais.
Dabar jau dvejus metus pats darydamas atrankas į Southwestern Advantage studentų prog­ramą, sutikau apie porą šimtų studentų ir dažnai pastebiu, kad studentai turi bendrabučių baimę. Tačiau esu įsitikinęs, kad gyvenimas bendrabutyje suteikia įvairiapusiškos patirties, stiprina bendravimo įgūdžius. Jei būčiau negyvenęs bendrabutyje, tai tikrai nesuprasčiau, kaip gerai gyvenu mažame butuke prie Aušros Vartų. Šeima kaime turėjome nuosavą namą, tad man buvo sunku prisitaikyti, bet būtent bendrabučio patirtis padėjo susikurti kitą perspektyvą ir pažiūrėti į „nuosavą“ vietą, bet tik dar prasmingiau.

Patirtis visam gyvenimui
– Kodėl pasirinkai būtent Southwestern Advantage studentų vasaros darbo programą?
– Mano smalsumas ir noras padėti įvairiems žmonėms atvedė būtent į Southwestern Advantage programą. Žinojau, kad kuo daugiau padedi kitiems, tuo daugiau ir pats gausi, o tuo pačiu Southwestern Advantage programos prezentacijoje išgirdau, kad galima išmokti būti nepriklausomam nuo kitų, įgyti disciplinos, pažinti naujas kultūras, praplėsti akiratį. Supratau, kad tai bus patirtis, kurią vertinsiu visą gyvenimą. Tad nesudvejojau rinkdamasis save išbandyti minėtoje programoje.
Pareigos iš tikrųjų yra labai paprastos: gauni savo teritoriją. Tarkim, gimtąjį miestelį Jud­rėnus. Beldiesi į namų duris, daug bendrauji su žmonėmis, nes mes pardavinėjame knygų ir tinklalapių sistemas, kurios tinkamos įvairiam amžiui: nuo vienerių metų vaikų iki pirmo kurso studentų. Šeimose kartu su tėvais, vaikais, kartais ir seneliais, sprendžiame, kaip su savo parduodamais ugdymo produktais galėtume jiems padėti daugiau pasisemti iš mokyklos. Jei taip atsitinka, kad galima padėti – jie užsisako mūsų prekių. Nors darbas ir paprastas, bet tikrai nėra lengvas, tačiau argi kas važiuotų į patirties mokyklą, jei būtų lengva?
Manau, kad programą derėtų išbandyti kiekvienam studentui, bet ji nėra skirta kiekvienam. Dažnai norime pasiekti aukštumas, gražiai gyventi, bet ar esame pasirengę įdėti darbo, pastangų? Tie, kas dirbame programoje, tikrai neturime laiko savaitgalio vakarėliams. Southwestern Advantage programoje studentai laiką skiria savo tikslams įgyvendinti, dėl kurių dirba kiekvieną dieną.

Amerikiečių šeimose kaip saviškis
– Kokie įspūdžiai liko po studentų programos Southwestern Advantage Amerikoje?
– Amerikoje gyvename su amerikiečių šeima, kurie arba patys dalyvavo programoje prieš daugelį metų (kadangi programai 165 metų), arba jie priima studentus, nuolat dalyvaujančius minėtoje programoje. Šiais metais gyvenau su šeima, kuri turėjo du vaikus, o tėvai pardavinėjo knygas prieš 20 metų, bei pas merginą, kuri taip pat dirba su šia kompanija jau trečius metus. Labai smagu, kad amerikietė planuoja atvykti į Lietuvą, tad palaikome ryšį per socialines medijas. Tiesą pasakius, jaučiuosi laimingas, jog pavyko sukurti tokius gerus santykius su amerikiečių šeimomis, tokiu atveju yra daugiau prasmės ir saugumo jausmo dalyvaujant programoje.
Kai kas skeptiškai vertino mano pasiryžimą vykti į Ameriką, kadangi netikėjo, kad pardavinėdamas knygas gali užsidirbti pinigų. Po vasaros darbo JAV mano mama atvykusi į banketą (programos dalyvių suvažiavimas, kur vyksta vasaros apdovanojimų vakaras) ir susipažinusi su kitais tėvais, greitai pakeitė nuomonę ir net pasiūlė važiuoti dar kitais metais. Nusišypsojau, nes jau ir pats buvau apsisprendęs taip daryti.

Kalbėjosi Vita VITATĖ
Asmeninio albumo nuotr.