Tarybos malonė – atleisti nuo žemės mokesčio

5 – tiek praėjusiais metais gyventojų kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą dėl mokesčio už žemę sumažinimo ar atleidimo. 3 suteikta malonė, o likusių 2 prašymai nebuvo patenkinti.

Nelinkę švaistytis

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė pastebėjo, kad prašymų dėl atleidimo nuo žemės mokesčio nėra daug, mat politikai nelinkę beatodairiškai švaistytis lengvatomis, juolab kad Klaipėdos rajone nustatyti žemės mokesčiai nėra itin dideli, ypač žemės ūkio paskirties sklypų. 2013 m. išsivaduoti nuo žemės mokesčio norėjo 2 asmenys, tačiau Taryba jiems tokios malonės nesuteikė.

Prašymus nagrinėja Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisija (pirmininkė – vicemerė Rūta Cirtautaitė), yra įvertinamos kiekvieno besikreipusio finansinės galimybės, taip pat išanalizuojami buities tyrimo aktai. Tačiau galutinis sprendimas priklauso vietos politikams.

2014 m., kaip jau minėta, kreipėsi 5 asmenys: V. P. Sakauskas, A. Pocius, A. Gumuliauskas, I. Grundulienė ir L. Neimantienė. Nei V. P. Sakauskas, nei A. Pocius lengvatų iš Tarybos nesulaukė. Tačiau gargždiškis A. Gumuliauskas jau nuo 2010 m. nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, Taryba jį kasmet atleidžia. Jam nustatytas metinis minėtas mokestis – 104,2 Lt. Priekulės seniūnijoje gyvenanti I. Grundulienė taip pat sulaukė Tarybos palaikymo, ji atleista nuo 2014 m. žemės mokesčio, kuris siekė 98 Lt. Abiem atvejais pagrindinis argumentas – sunki finansinė padėtis.

Už apleistą sklypą – lengvata

Daugiausia diskusijų 2014-ųjų metų pabaigoje sukėlė rajone sklypą turinčios, tačiau Klaipėdoje gyvenančios L. Neimantienės atvejis. Ji prašė sumažinti 931,75 Lt siekusį 2014 m. žemės mokestį už apleistą sklypo dalį, mat abu su vyru turi neįgalumą, tad finansinės galimybės ribotos. Tačiau moteris dirba, sutuoktinis E. Neimantas vykdo individualią veiklą, gyvenimo sąlygos geros. Socialinės paramos teikimo komisija siūlė nepritarti žemės mokesčio už 2014 m. L. Neimantienei sumažinimui. Tačiau dauguma Tarybos narių buvo kitokios nuomonės ir dar lapkričio mėnesį vykusiame posėdyje atleido klaipėdiškę nuo žemės mokesčio, apskaičiuoto už apleistą žemės ūkio paskirties sklypo dalį. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Regina Kernagienė pasisakė prieš tokį sprendimą. „Rajono

Dar 2012–2013 m. Klaipėdos rajone buvo apie 6 tūkst. ha apleistos žemės, o 2014 m. liko tik apie 3,6 tūkst. ha.

Savivaldybės taryba dar 2012 m. nusprendė nustatyti maksimalų mokesčio tarifą apleistoms žemės ūkio naudmenoms – 4 proc. žemės vertės. Tikėtasi, kad atsiras daugiau dirbamos, naudojamos žemės ūkio paskirties žemės ir bus didesnis stimulas tvarkytis. Tie, kurie negebės tvarkytis, galės žemę išnuomoti arba parduoti. Tai viena iš prevencinių priemonių kovoti su piktžolėmis, melioracijos įrenginių gadinimu ir blogu rajono kraštovaizdžio formavimu. Manau, apleistų žemių savininkams už apleistus žemės plotus nereikėtų taikyti lengvatų“, – įsitikinusi R. Kernagienė.

Politinių dividendų neįžvelgia

Pasak vietos politikės R. Kernagienės, atleidimas nuo mokesčio už apleistą žemę yra paskata apsileidėliams, to neturėtų būti. Jos nuomone, prieš savivaldybių tarybų rinkimus norima visiems įtikti, todėl ir randama pateisinimų apsileidėliams.

Vicemerė R. Cirtautaitė stebėjosi tokiu svarstymu: „Kokie gali būti politiniai dividendai, jei žmogus, atleidžiamas nuo mokesčio, gyvena Klaipėdoje? Nereikia į kiekvieną sprendimą žiūrėti per politikos prizmę, kur kas svarbiau vadovautis žmogiškumo kriterijumi ir atsižvelgti į kiekvieno situaciją.“

Dar 2012–2013 m. Klaipėdos rajone buvo apie 6 tūkst. ha apleistos žemės, o 2014 m. liko tik apie 3,6 tūkst. ha. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vinco Letuko, tam įtakos turėjo nustatytas maksimalus mokesčio tarifas apleistoms žemės ūkio naudmenoms.

Anot V. Letuko, ar žemė apleista, nustato Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra: „1–2 kartus per metus daro palydovinę nuotrauką. Joje matyti, kur pasėliai, kur miškas, žolė ir pan. Jei matoma, kad žemė apleista, pradedamas patikrinimas. Tokiu būdu ir yra nustatomi apleisti žemės sklypai.“

• Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Artūras ČESNAUSKAS: „Tarybos sprendimą atleisti nuo mokesčio už apleistą žemės sklypo dalį vertinu labai neigiamai. Mane tai šokiravo. Nežinau, kokie buvo motyvai, tačiau pati Taryba verkia, kad neturi pinigų, tačiau atsisako juos susirinkti. Patys ūkininkai neina ir neprašo kaskart malonės. Kreipiamasi tik tada, kai išties yra labai blogai, pavyzdžiui, po stichinių nelaimių, audrų… Ūkininkai investuoja savo lėšas, darbą, kad žemė būtų tvarkinga. Jei negebama tinkamai tvarkytis, žemę galima išnuomoti. Rajone nedidelė dalis ūkininkų dirba nuosavą žemę. Daugelis nuomojasi.“