Tarybos narė laimėjo teisme prieš Tarybos Etikos komisiją

Šioje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos kadencijoje nuo 2019 m. buvo gausu permainų. Net tris kartus keičiantis valdančiajai daugumai, vieni, dirbę koalicijoje, liko opozicijoje ir tuomet sulaukė buvusių kolegų padidinto dėmesio. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijoje praėjusį gruodį net du kartus svarstyta Tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė neabejoja – su ja norėta tiesiog susidoroti už kitos nuomonės turėjimą.


Po pasisakymų – tyrimai
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Tačiau persekiojimą Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė pajuto, kai 2021 metais per gruodžio mėnesį buvo svarstoma Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijoje net keliais epizodais. „Nors su kai kuriais Etikos komisijos nariais buvome valdančiojoje koalicijoje, įvykus permainoms daugumoje esantiems Tarybos nariams tapau tiesiog opozicijos nare. Pasikeitusios valdančiosios daugumos Tarybos nariai bet kokiais būdais bandė susidoroti – už kitokios nuomonės turėjimą, bandymą atstovauti gyventojų interesams, kritikuojant jiems nepalankius Tarybos sprendimus“, ‒ „Bangai“ pasakojo politikė.
Etikos komisijos tyrimai pradėti praėjusių metų gruodį. Tarybos narė Etikos komisijai užkliuvo dėl savo pasisakymo tinklaraštyje „Gargždai United“, Redos Baltinaitės straipsnyje „Tarybos narei Rasai Linkienei − kaltinimai dėl supainiotų interesų“.
Politikė kalbėjosi su straipsnio autore R. Baltinaite, tačiau kaip tuomet buvusi Antikorupcijos komisijos pirmininkė. Tiesa, Tarybos narė taip pat tuo metu buvo ir Etikos komisijos narė. Tai ir pasirodė netinkama Etikos komisijai. Ir nors vėliau Tarybos narė paaiškino, kad jos pasisakymas buvo būtent kaip minėtos Antikorupcijos komisijos pirmininkės (ši komisija jau buvo baigusi tyrimą dėl Tarybos narės R. Linkienės viešųjų ir privačių interesų), Etikos komisija tai palaikė išsisukinėjimu.
Tame pačiame straipsnyje pasisakė ir pats tuomet buvęs Etikos komisijos pirmininkas. Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė kreipėsi į Etikos komisiją prašydama išnagrinėti ir šį atvejį dėl galimai paties tuomečio Etikos komisijos pirmininko padarytų pažeidimų. Tačiau Etikos komisija nusprendė, kad nėra ko tirti, ir informavo Tarybos narę, kad „tyrimai dėl pasisakymo tinklaraštyje ir dėl Komisijos pirmininko tinkamų pareigų vykdymo sudarant darbotvarkes bei pateikiant susijusius dokumentus, nepradėti.“ 2022 m. vasario 3 d. Etikos komisija svarstė ir pripažino, kad Tarybos narė pažeidė konfidencialumo pasižadėjimo ir sąžiningumo principo nuostatas.
Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Etikos komisijos sprendimą. „Aš nevengiu bendrauti su Klaipėdos rajono gyventojais, girdžiu jų skundus apie tam tikrus dalykus, kiek galiu – stengiuosi padėti. Apie kai kurias bėdas, paklausta minėto straipsnio autorės, papasakojau, kas paskatino tyrimą Etikos komisijoje. Net buvo svarstoma, ar pasisakydama žiniasklaidoje nesulaužiau Tarybos nario priesaikos“, ‒ „Bangai“ atskleidė L. Piaulokaitė-Motuzienė. Ji paaiškino, kad viena iš Savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus funkcijų – konsultuoti tokias komisijas vykstant tyrimui. „Kelis kartus prašiau pakviesti į posėdžius teisininką, kai buvo svarstomi klausimai, susiję su manimi. Tačiau, kai tikslas – susidoroti su politiniu oponentu, procedūriniai pažeidimai nerūpi: nebuvo leista posėdžiuose pasiaiškinti, nebuvo užduoti klausimai ar išgirsti atsakymai. Nebuvo įsiklausoma į Savivaldybės teisininko nuomonę“, ‒ pasakojo Tarybos narė.


Rasta procedūrinių pažeidimų
Vis dėlto Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija š. m. spalio 19 d. nusprendė kaltinimus panaikinti. Teismas įvertino, kad „pareiškėja (Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė – aut. past.) yra politikė, tai yra asmuo, aktyviai dalyvaujantis visuomenės gyvenime, gaunantis visuomenės pasitikėjimo ir atstovavimo viešajam interesui įgaliojimą – per politinį mandatą, galių delegavimą, platų socialinį pripažinimą ir pasitikėjimą. Vien tik konstatavimu, kad pareiškėja nesilaikė ar pažeidė teisės aktų nuostatas, pareiškėjai sukeliamos neigiamos pasekmės jos tolimesnei politinei veiklai.“ Teismui išnagrinėjus aplinkybes, sprendime teigiama, kad akivaizdu, jog Etikos komisijos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esmines tokiems sprendimams priimti taikytinas procedūras ir terminus. „Tokius pažeidimus traktuoti kaip neesminius teisinio pagrindo nėra, nes tokie pažeidimai leidžia suabejoti priimto sprendimo objektyvumu ir teisingumu. Vien esminiai procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą naikinti sprendimą kaip neteisėtą“, ‒ rašoma teismo sprendime.
Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė atskleidė, kad teisme nedalyvavo nė vienas Savivaldybės atstovas.
Tiesa, paminėtina, kad teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.


Sprendimai panaikinti
Kaip minėta, Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė Etikos komisijoje buvo svarstoma ne vieną kartą. 2021 m. gruodžio mėn. tuomet dirbęs Administracijos direktorius Justas Ruškys kreipėsi į rajono Tarybos Etikos komisiją dėl politikės pasisakymo 2021 m. gruodžio 13 d. 19 val. „LRT plius“ televizijos laidoje „Kultūros diena“ dėl mokinių pavėžėjimo rajone. Ji tuomet anksčiau išklausiusi gyventojų skundus paminėjo: „Ką pasakė patys Daukšaičių gyventojai, kad šiai dienai važiuoja mokyklinis autobusas, kuriame ten paskutinio įlipusio vaiko net koja lauke kyšo…“ Ypatingai akcentuota šio sakinio pabaiga. 2022 m. vasario 3 d. Etikos komisija svarstė ir pasisakymą įvertino kaip visuomenę klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, nusprendė, kad Tarybos narė pažeidė sąžiningumo principą.
Politikė nesutiko su tokiu sprendimu paaiškindama, kad pasisakymas turėtų būti vertinamas kaip rajono gyventojų pasisakymas, kuriuo jie Tarybos nariui išsakė problemą. L. Piaulokaitė-Motuzienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Ši savo ruožtu padariusi tyrimą įvertino, kad L. Piaulokaitė-Motuzienė tiesiogiai vykdė Vietos savivaldos įstatyme nustatytą pareigą Savivaldybės tarybos nariui nuolat bendrauti su rinkėjais, reagavo į gyventojų išsakytą problemą. Kaip ir Klaipėdos rūmų teismo kolegija, taip ir VTEK rado procedūrinių trūkumų Etikos komisijos vykdytame tyrime. Tarybos narės teisė į gynybą, būti išklausytai prieš priimant Etikos komisijos sprendimą buvo pažeista. „Darytina išvada, kad nebuvo užtikrinta jos teisė į teisingą teisinį procesą ir dėl to padaryti esminiai proceso pažeidimai“, ‒ teigiama VTEK sprendime. Įvertinus tai, Etikos komisijos sprendimą nuspręsta panaikinti.
Tiek teismas, tiek VTEK priėmė sprendimus panaikinti Etikos komisijos sprendimus. Teismas nusprendė priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos.
„Etikos komisijos sprendimai man pripažinti neteisėtais. Ar tikrai mokesčių mokėtojų pinigais turi būti padengti neteisėti, politinio susidorojimo atspalvį turintys Tarybos narių sprendimai? Gal šias išlaidas turėtų padengti už šį sprendimą balsavę komisijos nariai? ‒ retorinius klausimus kelia Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė. ‒ Kompensaciją planuoju paskirti nuolat mano remiamoms socialiai atsakingoms su vaikais dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Civilizuotame pasaulyje kultūringi žmonės pripažįsta klydę ir atsiprašo. Net jei teismas pripažino sprendimą neteisėtu, klausimas, ar tai buvo klaida ir ar sulauksiu atsiprašymo?“


Monika CALZONAITĖ
A. Valaičio nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content