Teismas parodė, kad meras nėra eilinis Tarybos narys

Pirmos instancijos teismas priėmė palankų sprendimą byloje, kurioje Kretingos meras Antanas Kalnius apskundė miesto Tarybos narių sprendimą naikinti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų etatus.

Kretingos rajono meras A. Kalnius.

Priminsime, kad 2020 metų pabaigoje, pasikeitus politinei situacijai Kretingos rajono taryboje, meras A. Kalnius atsidūrė opozicijoje. Naujai suformuota dauguma tuomet ėmė mažinti mero įtaką ir, motyvuodama lėšų taupymu, pradžioje panaikino du iš trijų mero komandos etatų, o vėliau priėmė sprendimą naikinti ir paskutinį – trečią.

Tačiau paskutinis mero patarėjas Albertas Barauskas spėjo išsaugoti savo vietą, nes A. Kalnius kreipėsi į teismą, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir situacija buvo pradėta nagrinėti iš esmės.

Šią savaitę Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai paskelbė, kad Kretingos rajono tarybos sprendimai, kuriais norėta panaikinti tris A. Kalniaus patarėjų etatus, yra neteisėti.

A. Kalniui, kuris bylinėjasi naudodamas asmenines lėšas, priteista ir 2 513 eurų teisinių išlaidų iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos.

Bylą išnagrinėjusi šio teismo kolegija: Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, panaikino du Kretingos miesto tarybos sprendimus, kuriais remiantis du mero patarėjai buvo atleisti iš darbo (meras, vengdamas interpeliacijos, buvo priverstas parašyti atitinkamus potvarkius), o vieno vykdymas dėl teismų buvo sustabdytas.

Teismas konstatavo, kad teisinis reglamentavimas suponuoja, jog sprendimai dėl mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo gali būti priimami išimtinai esant mero siūlymui. Kadangi abiem atvejais tokio mero siūlymo nebuvo, Taryba, anot teismo, veikė viršijant įgaliojimus.

Mero galios

„Sprendimą vertinu teigiamai. Jis parodė, kiek meras iš tikro turi galių“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Kalnius. Anot jo, šio sprendimo laukė ne tik jis, bet ir visi kiti 59 merai Lietuvoje.

A. Kalnius sprendimu yra patenkintas ir skųsti neplanuoja.

Tačiau A. Kalniui oponuojantis Kretingos vicemeras Dangiras Samalius sako, kad teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad LR Konstitucijoje nėra atskirai išskiriama mero pareigybė, kaip tiesiogiai žmonių renkama.

Anot jo, Tarybai byloje su meru atstovaujantis advokatas siūlo šį teismo sprendimą skųsti aukštesnės instancijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam – teismui.

„Tam turime trisdešimt dienų, dėl to Tarybos nariai turėtų apsispręsti mėnesio pabaigoje vyksiančiame Tarybos posėdyje“, – sako D. Samalius.

Prieštarauja Konstitucijai

Priminsime, kad LR Konstitucinis Teismas praėjusių metų balandį paskelbė, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai. LR Seimas laiko pataisyti situacijai turi iki 2023 metų pavasarį vyksiančių savivaldos rinkimų.

Daugelis merų Lietuvoje akcentuoja, kad jų situacija ir galios nėra pakankamai apibrėžtos. Ypač sudėtingoje padėtyje atsiduria merai, kurie priversti dirbti opozicijoje.

Panašus kaip Kretingoje scenarijus klostėsi ir Klaipėdos rajone, kur merui Broniui Markauskui atsidūrus opozicijoje pasigirdo kalbų dėl jo komandos „karpymo“.

Tačiau panašu, kad Kretingos pavyzdys tokius ketinimus atšaldė.

Savęs nepanoręs įvardinti „Vakarų ekspreso“ pašnekovas išreiškė nuomonę, kad artėjant rinkimams Kretingos rajono tarybos nariams nebūtų labai protinga tęsti bylą, nes laimėti galimybės nėra didelės.

Rinkėjai tai turėtų vertinti neigiamai, nes Taryba bylinėjimuisi naudoja miesto biudžeto lėšas, o meras – asmenines.

Be to, išlieka tikimybė, kad darbuotojų atleidimą pripažinus neteisėtu, atleisti darbuotojai galėtų prisiteisti kompensacijas už priverstines pravaikštas. Kuo ilgiau vyktų bylinėjimasis, tuo didesnė būtų galimų kompensacijų suma.

„Vakarų ekspresas“, Edgaras VALECKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių