Telefoniniam draugui kretingališkė praskaidrina senatvės dienas

Savanorė B. Grybauskienė: „Žinau, kad vienišumas slegia pagyvenusius žmones – jie nori dalintis savo istorijomis, nori būti išgirsti ir suprasti.“

Kretingališkė bibliotekininkė Birutė Grybauskienė, šiemet pradėjusi savanoriauti „Sidabrinėje linijoje“, patenkinta pasirinkta nauja veikla. Čia svarbiausia – atjauta vyresnio amžiaus žmonėms ir nuoširdus noras kartu kurti draugišką senatvei Lietuvą. „Norėjau bend­rauti su pagyvenusiaisiais, nes savo aplinkoje pastebiu vienišų senjorų ir suprantu šį jausmą“, – kalbėjo ji.
Tapo „Sidabrinės linijos“ savanore
Nuo balandžio mėnesio kiekvieną šeštadienio vakarą B. Grybauskienė pusantros valandos praleidžia su senjoru – telefoniniu draugu. Draugystė telefonu ir bendravimas su bendraminčiu jai teikia gerų emocijų.
B. Grybauskienė dažnai kviečia skaitytojus į bibliotekos renginius. „Pastebėjau, kad dauguma vyresnių žmonių nori bend­rystės. Kartu pabūti mums labai smagu – išgirstu daug įdomių, naudingų dalykų. Šiltas pašnekesys sujungia žmones“, – dėstė bibliotekininkė, nusprendusi tapti „Sidabrinės linijos“, emocinės pagalbos linijos Lietuvoje, savanore.
Ji prisipažino, kad „užsikabino“ nuo „senjorų.lt“. Internete rado „Sidabrinės linijos“ kontaktus, užpildė anketą, kur reikėjo parašyti apie savo pomėgius, atskleisti, su kuo norėtų bendrauti. „Savanoriškos veiklos koordinatorė surengė naujokams savanoriams nuotolinius kursus. Pasirašėme sutartį, kurioje įsipareigojome bendrauti su žmonėmis, norinčiais šios bendrystės, ne trumpiau nei metus, – atskleidė B. Grybauskienė. – Iš karto tapau rėmėja – kas mėnesį skiriu tam tikrą pinigų sumą, nes „Sidabrinei linijai“ reikia paramos. Neseniai Kretingalėje, „Kukudros“ kavinėje, buvo surengta deivei Mildai skirta šventė, kurioje dalyvavo „Sidabrinės linijos“ atstovė. Verslininkė Daiva Gudžiūnienė tą vakarą gautas lėšas paskyrė emocinės pagalbos linijos paramai. Nauja veikla mane įkvepia – planuoju ir aš surengti akciją paremti „Sidabrinę liniją“. Savanoriauti čia gali visi, sulaukę pilnametystės, neabejingi vyresnio amžiaus žmonių bendravimo poreikiui, ieškantys savirealizacijos galimybių, norintys pasidalinti savo žiniomis, patirtimi.
Nuvylė abejingumas
Norintiems bendrauti „Sidabrinėje linijoje“ pagyvenusiems, vienišiems žmonėms telefoniniai draugai parenkami pagal interesus, patirtis, išgyvenimus ir norus.
B. Grybauskienės telefoninis draugas – 90-metis senjoras iš kito Lietuvos pakraščio. „Mes labai laukiame šių pokalbių ir nepastebime, kaip prabėga skirtas laikas, – atskleidė kretingališkė savanorė. – Mano pašnekovas – plačių interesų senjoras, turėjęs gyvenime daug įdomios veiklos, iki šiol vairuojantis automobilį. Tačiau kaime jaučiasi vienišas – trūksta bendrystės. Daug vertingų dalykų iš jo sužinojau, išgirdau patarimų. Mane sužavėjo jo supratingumas, empatija, atlaidumas.“
Birutė prisipažino esanti iš tų žmonių, kurie skuba padėti – nuraminti, paguosti, paglostyti, o dabar gali tik kalbėtis telefonu, todėl pasitaiko nusivylimo. „Kartą sužinojau, kad mano telefoninis draugas turi sveikatos bėdų, bet šeimos gydytoja laikinai nedirbo, niekas jos nepavadavo ir sunegalavusiam žmogui nepadėjo. Pradėjau ieškoti telefonu, kas galėtų padėti mano pašnekovui, net į seniūniją kitame Lietuvos gale paskambinau, su socialine darbuotoja tariausi dėl pagalbos, tačiau niekas jo nei aplankė, nei paskambino – kaip į sieną atsimušiau į abejingumą, – neslėpė nusivylimo savanorė. – Buvo sunku, galvojau, ką daryti, kaip įveikti abejingumą, bet pasikalbėjusi su „Sidabrinės linijos“ koordinatore supratau, kad nesu įgaliota šio žmogaus atstovė ir turiu susitaikyti su tokia situacija.“
Ne tik išklauso ir nuramina
Emocinės pagalbos „Sidabrinę liniją“ 2016 m. įkūrė M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Jos misija – stiprinti vyresnio amžiaus žmonių emocinę gerovę, mažinti jų vienišumą ir socialinę atskirtį.
„Sidabrinė linija“ siekia tapti pirmuoju pasirinkimu vyresniems žmonėms, neturintiems su kuo pasikalbėti, užtikrindama jiems reguliarius draugystės pokalbius su bendraminčiais, teikdama emocinę ar informacinę pagalbą.
Jau daugiau nei 5 500 vyresnio amžiaus žmonių naudojosi „Sidabrine linija“, juos kalbina ir su jais bendrauja daugiau nei 600 savanorių iš visos Lietuvos.
„Sidabrinė linija“ – tai draugystė ir bendravimas telefonu, bet ne pažinčių tarnyba. Tai vienintelė emocinės pagalbos linija Lietuvoje, kuri paskambinusius pašnekovus ne tik išklauso, nuramina, paguodžia, suteikia reikalingos informacijos, bet ir pasiūlo galimybę turėti telefoninį draugą, bendramintį, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti.
„Sidabrinė linija“ neatskleidžia jokių pašnekovų asmens duomenų, išskyrus vardą, gyvenamosios vietos pavadinimą ir pagrindinius pomėgius ar interesus. Visi pokalbiai saugumo sumetimais įrašomi.
„Sidabrinės linijos“ atstovybės yra Kėdainiuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių