Tūkstantis sentimentų
Keletą pastarųjų mėnesių garsūs ir mažiau garsūs Lietuvos dainininkai varžosi dėl galimybės atstovauti šaliai „Eurovizijos“ konkurse. Nacionalinės atrankos finalo rezultatai netrukus paaiškės. Iš pajūrio kilusi dainininkė Monika Liu savo retro stiliaus lietuvių, o ne anglų kalba atliekama daina „Sentimentai“ pelnė neabejotinas žiūrovų, o ir komisijos simpatijas. Eurovizinės dainos pavadinimas „Sentimentai“ labai susišaukė su sentimentais lietuvių kalbai, jos puoselėjimui ir puoselėjimo pagrindui – tautinei mokyklai. Kiek per pastaruosius metus švietimo sistemai teko ištverti pokyčių? Kiek įgyvendinta tautinės mokyklos idėjų? Kiek įvairios pozityvios užsienio švietimo sistemos patirties realiai pritaikyta?
Pasak pačios švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės, „ministerijoje ir kitose valstybės institucijose pilni stalčiai studijų, tyrimų, tarptautinių organizacijų rekomendacijų. Nuolat daugiau energijos skiriama strategijoms rengti, o ne joms įgyvendinti. Tačiau iki šiol didžioji dalis vaikų tebesimoko mokyklose, kurios neatitinka geros mokyklos idėjos“. Och, kad tas nusiteikimas apie geros mokyklos idėjos įgyvendinimą eitų tiesiai Dievui į ausį. Bet jau kiek tų skambių frazių prisakyta ir kiek įgyvendinta? Šiuo metu mūsų švietimo sistemoje nauja panacėja „Tūkstantmečio mokyklos“ programa, kuriai iš Europos Sąjungos fondų bus atseikėta apie 210 milijonų eurų. Švietimo apologetai tvirtina, kad pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad pirmuoju etapu diegti „Tūkstantmečio mokyklos“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybių. Tarp jų, žinoma, ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Artėjančiame rajono posėdyje bus sprendžiama, kaip „Tūkstantmečio mokyklos“ programa veiks mūsų rajone. Kiekvienos mokyklos lauks neišvengiami pokyčiai, neišvengiami pokyčiai palies ir mokytojus, ir mokinius, ir tėvus. Lietuvos mastu numatyta, kad mokymosi sąlygos pagerės ne mažiau kaip 100 tūkst. mokinių. Skelbiama, kad ne mažiau kaip 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų. Infrastruktūrą pirmuoju etapu turėtų pagerinti ne mažiau kaip 150 mokyklų. Kokios mokyklos pagerins savo infrastruktūrą mūsų rajone – dar tik ateities klausimas. Iš tų šimtų programos milijonų prognozuojamai mūsų rajonui nukristų apie 2,5 mln. eurų. Ar tai svari suma, kad vyktų realūs pokyčiai, kurie išguldyti „Tūkstantmečio mokyklos“ programos vizijose ir kokie planuojami permainų užmojai?
Racionalus patarimas būtų, kad kiekviena mokyklos bendruomenė, nusausinusi minėtos programos skambių žodžių liūną, atidžiai įsiskaitytų į esmines programos nuostatas, tiesiog realiai pasiskaičiuotų, ar jie atitiks programos rėmus? Nemokamo sūrio spąstuose nebūna. Ar Klaipėdos rajone 2026 m. pagal minėtos programos įgyvendinimo reikalavimus (pvz., mokinių skaičius gimnazijos klasėse) tikrai išliks trys gimnazijos? Žinoma, būkime optimistai, kad liksime elitiniame sąraše. Tuo labiau, kad ir pati ministrė J. Šiugždinienė kupina vilčių: „Tikiuosi, kad iki 2030 metų Lietuvoje turėsime beveik tūkstantį „Tūkstantmečio mokyklų“. Sieksime, kad permainos pasiektų visas šalies mokyklas, nes šiuolaikiška ir vaikų įvairovei bei jų poreikiams atvira mokykla turi veikti kiekvienoje savivaldybėje. Visi vaikai turi turėti lygiavertes sąlygas mokytis, nepriklausomai nuo to, kokioje socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje aplinkoje jie auga ir kokių poreikių turi.“ Kur jau tai girdėta?.. Štai jos pirmtakas švietimo ministras K. Platelis dar 1999 m. aiškino, kad Lietuvoje pertvarkant bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklą (įkuriamos gimnazijos, progimnazijos, pagrindinės), siekiama ne uždarinėti negausias, švietimo kokybei garantuoti reikalingų sąlygų neturinčias mokyk-las, o jas įvairinti ir tobulinti jų tarpusavio dermę, racionaliau panaudoti turimą materialinę švietimo bazę. Vienas iš svarbiausių tuometinės pertvarkos skelbiamų uždavinių buvo sukurti bendrojo lavinimo mokyklų tipų įvairovę ir sudaryti visiems vaikams ir suaugusiesiems lygias galimybes siekti geresnio išsilavinimo ir socialinio statuso. Taip pat buvo iškeltas tikslas kurti kaimo mokyklas kaip kultūros židinius. O visa ta pertvarka esą buvo vardan to, kad švietimui skiriamos lėšos naudojamos racionaliau, padidėja ta jų dalis, kuri reikalinga ugdymo kokybei gerinti. Tai po dvidešimties metų ar tie tikslai įgyvendinti?.. Na, juk įgyvendins „Tūkstantmečio mokyklos“ programa. Kam gręžiotis atgal, kam klausti, kas atsakingas už vis naujas ir vis neįgyvendintas milijonines vizijas? Tai tik sentimentai.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė