Tulpės Trispalvės fone

Virginija Lapienė
Gyvename įsitempusiame pasaulyje, bet Kovo 11-ąją gimusi Lina tiki, kad nieko panašaus kaip Ukrainoje nenutiks Lietuvoje…

Prisiminiau profesorės Viktorijos Daujotytės, kurios studentė buvau, žodžius, jog kasdienybė yra pati gražiausia – ne šventės. Gal tada ir kalbėjimas, ir jausmas liejasi iš širdies. O proginis kalbėjimas, kad ir gražiausiais žodžiais – nelabai tikri? Betgi šventės, didelės ar mažos, mus pakylėja.
Gargždai jau vakar pražydo tulpėmis. Šiandien švenčiama Kovo 8-oji. Daugelyje pasaulio šalių šiandien padidėjęs gėlių pardavimas – ne tik Lietuvoje daugybė pavasarinių žiedų bus parduota. Daugeliui pasaulio moterų šios dienos proga svarbu gauti ne dovanų tulpių ar kitų žiedų, o gyventi saugioje ir lygias teises užtikrinančioje visuomenėje. Jos kviečia mesti iššūkį stereotipiniam mąstymui ir jį keisti atsižvelgiant į šiandienius poreikius. Statistika nedžiuginanti: Europos Sąjungos moterys per valandą uždirba vidutiniškai keliolika procentų mažiau negu vyrai. Ar įmanoma sumažinti darbo užmokesčio skirtumą?
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ši šventė ilgai buvo laikoma sovietiniu reliktu, nors jos ištakos visai kitur. 1908 m. demonstracijoje Niujorke moterys reikalavo trumpesnės darbo dienos, didesnės algos ir teisės balsuoti. Pirmą kartą Tarptautinė moterų solidarumo diena buvo švenčiama 1911 m. Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Taigi šiemet minime 113-ąjį kartą. Oficialiai ši diena tarptautiniu mastu įteisinta 1975 m., kai ėmė švęsti Jungtinių Tautų organizacija. Tarptautinė moters diena tapo švente ir proga įvertinti, pasidžiaugti, kaip toli moterys pažengė visuomenėje, politikoje ir ekonomikoje.
Ir smagu matyti vyrus su tulpių puokštėmis rankose, skubančius sveikinti savo moterų, kolegių, draugių ar kaimynių. Kiek pagyrų „Bangos“ feisbuko paskyroje sulaukė gargždiškis, kuris pernai Kovo 8-ąją pasveikino savo laiptinės kaimynes, o kurių nerado namuose, gėles paliko pašto dėžutėse. Daugiau nei tūkstantis atsiliepimų. Šios šventės ištakos – politinės, tai gal turėtume suprasti, jog kiekvienas žiedas, gautas iš vyrų rankų Kovo 8-osios proga, rodo, kad jie solidarizuojasi kovoje už moters teises?
Gargždiškė Lina Grimalytė-Strelčiūnė, pernelyg nesigilindama į šios šventės esmę, džiaugiasi, kad vyras nepamiršta ją pasveikinti ta proga. Visgi daug svarbesnė jos gimimo diena, nes ši išskirtinė: Lina – Kovo 11-osios kūdikis, užaugusi laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. „Bangoje“ ne kartą rašėme apie šią merginą, augančią, bręstančią kartu su mūsų valstybės laisve. „Laisvė labai svarbi Lietuvai, jos žmonėms, – įsitikinusi gargždiškė, visada sulaukianti aplinkinių susidomėjimo, kai šie išgirsta, kad gimusi Kovo 11-ąją. – Visada jaučiu, kad mano gimtadienis ypatingas: nedarbo diena, plazda vėliavos – švenčiama Nepriklausomybės, laisvės šventė.“
Lina didžiuojasi, kad jos gyvenimo istorija prasidėjo tą pačią dieną, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Šiemet Kovo 11-ąją savo 34-ąjį gimtadienį švęsianti L. Grimalytė-Strelčiūnė laiminga. Jos laimė – mylimas vyras, nuostabi dukrytė Mėta, mėgstamas darbas, širdžiai mielas pomėgis. Tėveliai ir kiti artimieji gyvena Klaipėdos rajone – niekas iš giminaičių neemigravęs. Taigi visada gali susitikti, bendrauti. Iš tokių paprastų dalykų susideda žmogaus laimė. Jauna moteris linki, kad visi Lietuvoje būtų laimingi, čia laimę rastų ir iš emigracijos sugrįžusieji. Ji trokšta, kad užaugusi dukrelė niekada neišvyktų iš savo Tėvynės.
Gyvename įsitempusiame pasaulyje, bet Kovo 11-ąją gimusi Lina tiki, kad nieko panašaus kaip Ukrainoje nenutiks Lietuvoje…
Ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems? Namuose mokyti vaikus empatijos, patriotiškumo, bendrauti su skirtingais žmonėmis. O dar galėtume gausiau įsilieti į savanorių gretas! Lietuviai pagal savanorystės reitingus labai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Savanoriaudami, aukodami, dalindamiesi tapsime laimingesni.
Net vienuolikoje Klaipėdos rajono vietų vyks šventiniai renginiai, skirti Kovo 11-ajai. Šventės sąraše – ir susitikimas su Nepriklausomybės Akto signataru P. Vaitiekūnu Doviluose, ir masinis šokis Gargždų centrinėje gatvėje, ir tradicinis bėgimas, ir „Dainų dainelės“ dalyvių koncertas, ir dar daug kitų įdomių veiklų. Ir, žinoma, bus ir susikaupimo valanda – šv. Mišios už Lietuvą Tėvynę. Dabar gi taip svarbu susitelkti, pasijusti stipresniems, iš širdies švenčiantiems laisvę.

Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių